Žemės diena Alytuje

1971 metais Jungtinių Tautų organizacija oficialiai įteisino kovo 20-ąją kaip Pasaulinę žemės dieną. Žemės dienai pasirinktas pavasario lygiadienis - nuostabus laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu 1992 metais kovo 20-oji kaip Žemės diena buvo oficialiai įteisinta ir Lietuvoje. Nuo to laiko Lietuva kasmet mini Pasaulinę žemės dieną. Tapo tradicija pavasario lygiadienio metu skambant varpeliams pakelti Žemės vėliavas. Tuo pačiu metu skambantys ir susilieję į visumą kitų valstybių varpų garsai simbolizuoja tautų susitelkimą saugoti mūsų Žemę nuo ekologinių katastrofų.

2010-ieji - tarptautiniai biologinės įvairovės metai. Dar 2006 metų gruodžio 20 d. Jungtinės tautų Generalinės asamblėjos metu nutarta 2010 metus skelbti tarptautiniais biologinės įvairovės metais. Biologinės įvairovės konvencijos taryba buvo įpareigota 2010 metais pagrindinę veiklą nukreipti į besitęsiantį biologinės įvairovės nykimą - naikinimą, įtraukiant atitinkamas Jungtinių tautų organizacijas, daugiašalių aplinkos sutarčių dalyvius, tarptautines organizacijas.

Kodėl reikia saugoti biologinę įvairovę? Atsakymas paprastas - nes tai tiesiogiai susiję su mumis - žmonėmis. Žmogus yra biologinės įvairovės dalis. Žmogus veikia aplink esančius gyvus organizmus ir pats yra jų veikiamas. Tačiau būtent žmogus kasdien sunaikina nežinomą gyvybės formų rūšių skaičių, nes jo veiksmai skatina klimato kaitą, didina aplinkos užterštumą, ardo natūralias augalų ir gyvūnų buveines. Žmogaus veikla, neturinti natūralių analogų gamtoje, biologinei įvairovei dažniausiai yra pražūtinga.

Minėdami Žemės dieną, atkreipiame dėmesį į biologinės įvairovės išsaugojimo problemą. Biologinė įvairovė vis dažniau pripažįstama kaip neįkainojama mūsų bendro paveldo dalis. Biologinės įvairovės išsaugojimas - mūsų visų rūpestis.