Dr. Gitanas Nausėda: „Stojamės ant dugno. Išeiname iš minuso zonos“ (FOTO)

Ekonomikos mokslų daktaras G. Nausėda susirinkusiems pasakojo, kad biudžeto išlaidas karpyti pasiryžusi valdžia padarė nemažai klaidų – didindama PVM (pridėtinės vertės), akcizo, kitus mokesčius, ypač tuo metu, kai Lenkijoje verslui nebuvo uždėti papildomi pančiai. Pasak pono Gitano, nemažai lietuviškų prekių tapo nekonkurencingos lyginant su lenkiškomis. Lietuvos ekonominę situaciją dar labiau pablogino 2008 metų viduryje pradėjęs kristi zloto kursas, kai produktų kainos mūsų ir kaimyninėje šalyje ėmė skirtis ženkliai.

Kita vertus, G. Nausėdos teigimu – lietuviai privalėjo daryti drastiškus sprendimus, antraip mūsų būtų laukęs lito devalvavimas ir su juo galimi spekuliaciniai „portfeliai“ – finansinių rinkų vertelgų pasiskolinti litais, bet su grąžos garantijomis eurais. Dabartinį Lietuvos scenarijų finansų analitikas vadina „vidine devalvacija“ – mažinant darbo užmokesčio, kitas išlaidas. „Man, kaip banko darbuotojui, apkarpė algą, bet kaip ekonomistas suprantu, kad kitaip negu taupydami darbuotojų sąskaita, patrauklios, Europoje konkurencingos produkto kainos nesukursime“, - įsitikinęs pranešėjas.

„Patikėkit, bankai nėra džiaugsmo oazės šalies nelaimių dykumoj“, - alytiškiams sakė svečias, aiškindamas, kad šiam sektoriui ekonominis šalies nestabilumas nėra naudingas: smunka vartojimas – mažiau pinigų sukasi sąskaitose. Be to vis daugiau atsiskaitymų juda ne tarp bankinių sąskaitų, o verslo yra apskaitomi „pilkai“ arba „juodai“. Bankus taip pat „smaugia“ įsipareigojimai indėlininkams - įžvalgiems gyventojams, savo pinigus su 10 proc. metinių palūkanų įdarbinusiems maksimaliai ilgiausiam laikui. Bet, tikėkimės, yra ir šviesioji krizės pusė - išmokę dirbti mažesnėmis sąnaudomis, tikėtina, taupymo „pamokų“ naudą pajusime ateityje: pagerinsime darbo užmokesčio sąnaudų vienam produkcijos vienetui rodiklį, pagal kurį kol kas esame Europos sąjungos „galiorkoje“.

Dr. G. Nausėdą džiugina faktai, įrodantys, kad kol kas nesame praskolinta tauta. Kitaip nei atsitiko „diržų“ veržimo taktikos nepripažįstančioje Graikijoje, dar gali įvykti Ispanijoje, Portugalijoje, pagal BVP (bendrąjį vidaus produktą), tenkantį vienam gyventojui, esame keturiskart mažiau įsiskolinę nei Graikija. Tačiau pensijas karpančio, algas 10-15 procentų mažinančio „Kubiliaus“ Graikijoje ponas Gitanas neįsivaizduoja – ten tokį ant šakių būtų nunešę su vyriausybės rūmais...

Pas mus, Lietuvoje, toks visuomenės solidarumas prieš ją skurdinančią valdžią neįsivaizduojamas, todėl nieko keista, jeigu ekonomikai atsigavus, toliau bus taupoma žmonių sąskaita. Sunkių laikų „įvaizdžiu“ netruks pasinaudoti ne vien valdininkai, bet ir verslininkai, ypač darbdaviai, neskubėsiantys „atstatyti“ atlyginimų. Bet kuriuo atveju finansų analitikai tikisi, kad 2011 metais darbo užmokesčio rodikliai turėtų sugrįžti prie ikikrizinių.

G. Nausėda sako, kad ir sumokėję didelę kainą, valstybės, jų vyriausybės, deja, dažnai kartoja tas pačias klaidas. Bet pasimokyti yra iš ko. Štai Estija, kaip ir Lietuva, prieš keletą metų išgyvenusi ekonominį pakilimą, visų lėšų „nepravalgė“, atidėjo į stabilizavimo fondą. Iš anksto paruošti „lašinukai žiemai“ estams padeda gyventi lengviau nei pavyzdžiui, mums, o ypač latviams. „Nors Latvija, kaip šiandien skelbia „The Economist“, rodos, jau išsikapstė – suradę vidinių taupymo galimybių, kaimynai lato devalvuos“, - regioninę panoramą pristato ekonomistas.

Latvija, anot finansų specialisto, Lietuvai ne tik geopolitiškai svarbi kaimynė. Devalvavus latą, nežinia kas būtų laukę mūsų gamintojų, eksportuotojų. Pasirodo, kas lietuvius gelbsti nuo dar gilesnės sunkmečio duobės – tai tik produkcijos eksportas, jis 2009 metais sudarė 11, 6 milijardo litų. Vis daugiau ekonomikos sektorių, ypač teikiančių pirmenybę eksportui, „išeina iš minuso zonos“. Pastebima, kad stiprius žingsnius „į pliusą“ žengė baldų, chemijos, gumos, medienos, plastmasės, popieriaus pramonės atstovai. Sunkiau tiems, kas neturi galimybių plėsti rinkų, yra prigaminę į „sandėlį“. Tokios prekės kūrėjais finansų analitikas vadina ir nekilnojamojo turto statybininkus.

Statybų sektorius praėjusias metais krito negailestingai – 43,3 procentais. Situacija ir toliau nepavydėtina - skubiai ręstų, laiku neparduotų gyvenamųjų „dėžučių“ kokybė ir kaina krenta su kiekviena diena. Kada ši rinka atsigaus? „Statybose kranų gerves pamatysime nebent tada, kai viskas, kas suręsta, bus parduota“, - spalvų nekilnojamojo turto sferoje nešviesina G. Nausėda.

„Bet nebe prošvaisčių“, - patikslina finansų ekspertas. Net per vadinamąjį sunkmetį gyvenamojo ploto prekyba išliko gyvybinga ekonomikos šaka. Pastaruoju laikotarpiu pastebima tendencija pirkti pigius (po 50-80 tūkst. litų) arba labai brangius, bet gerokai nupigusius prabangius butus. Tiesa, turintiems mažas ar vidutines pajamas netgi „krizinės“ būtų kainos lieka neįkandamos. Statistika liudija, kad „vidutinis“ darbingas lietuvis už mėnesio algą teįpirktų, pasak pono Gitano, nebent „kalėjimo kamerą“ - apie 6 kvadratinius metrus gyvenamojo ploto. Palyginimui - Norvegijoje už vidutinę mėnesio algą įsigytume 17 kv. m.

Daugiau nei vieno mėnesio algą valdantys lietuviai, anot ekonomikos mokslų daktaro, investuoja į žemės ūkio paskirties valdų įsigijimą. Pastebėta, kad šioms investicijoms pirkėjai naudoja daugiausia nuosavas arba ne bankuose skolintas lėšas. Ir jeigu anksčiau (2006-2007 m.) žemių supirkinėjimas, atrodo, buvo pateisinamas „ateinančiu“ euru ir su juo kilsiančia nekilnojamojo turto verte Lietuvoje, dabar gi pirkėjų aktyvumas auga valdžiai vis garsiau kalbant apie numatomus žemės paskirties keitimo, sklypų formavimo, sujungimo ir išskyrimo , teritorijų planavimo tvarkos pakeitimus.

„Ekonomikos pavasario, finansų rinkos atsigavimo ženklų Lietuvoje yra, berods jau stojamės ant „dugno“, - apibendrina Gitanas Nausėda. „Svarbu, kad tik nauji, papildomų mokesčių gandrai aplenktų...“.