Seno ir naujo dermė – kitoks Alytaus veidas

Šios dienos tema - išliekamąją vertę turinčių miesto istorinių (paminklosaugos) objektų rekonstrukcija, siekis prikelti juos naujam gyvenimui.

Žingsnis svarbus ne tik mums, alytiškiams ir mūsų vaikaičiams, labiau rūpi miesto patrauklumą atskleisti atvykstantiems svečiams, turistams, galimiems investuotojams.

Tai yra vienas iš Alytaus miesto plėtros iki 2015 metų strateginio plano tikslų - suformuoti Alytaus kaip Pietų Lietuvos regiono verslo, kultūros ir mokslo centro įvaizdį siekiant išsaugoti vertingiausias gamtos teritorijas ir kultūros paveldą, paverčiant jas lankymo ir poilsio zonomis.

Pirmojo Alytaus aikštė - tarsi vartai į mūsų miestą. Šiuo metu ji apleista, nepatraukli, praradusi estetinį vaizdą. Aikštė nerekonstruota apie dešimt metų.

Pasak Ramunės Vyšniauskaitės, Investicijų skyriaus vyriausiosios specialistės, I Alytaus aikštės ir jos prieigų kompleksinis sutvarkymo: I Alytaus aikštės, fontano rekonstrukcijos, pėsčiųjų, dviračių takų iki Studentų skvero, apšvietimo įrengimo, aplinkos sutvarkymo projekto koordinatorės, siekiant gerinti miesto įvaizdį ir didinti patrauklumą investicijoms, būtina sutvarkyti Pirmojo Alytaus aikštę.

,,Planuojama kompleksiškai sutvarkyti aikštę ir jos prieigas: rekonstruoti fontaną, įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus nuo aikštės iki Studentų skvero ir link piliakalnio, sutvarkyti apšvietimą, įrengti suoliukus, vaikų žaidimų aikšeles, pastatyti šiukšliadėžes," - R. Vyšniausaitė vardijo svarbiausius darbus, kurie 2011 m. įgyvendinus projektą turėtų iš esmės pakeisti istorinę miesto dalį.

Miesto gyventojai taip pat aktyviai prisideda prie būsimos aikštės patrauklumo. Miesto savivaldybės interneto tinklalapyje www.ams.lt, savivaldybės priimamajame tuo tikslu pastatytoje balsadėžėje, žiniasklaidos priemonėse paskelbus siūlyti Pirmojo Alytaus aikštės pavadinimą, vyko aktyvus balsavimas. Vasario mėn. miesto savivaldybės taryba patvirtins daugiausiai balsų surinkusį aikštės pavadinimą.

I veikla. Pirmojo Alytaus aikštės su fontanu rekonstrukcija.

II veikla. Pirmojo Alytaus aikštės aplinkinės teritorijos sutvarkymas.

Šiuo metu yra parengti I ir II veiklos techniniai projektai, vykdomi I veiklos rangos darbų pirkimai.

ES struktūrinių fondų lėšos - 4 250 000 Lt (su PVM).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės biudžeto lėšos - 325 000 Lt (su PVM).

Savivaldybės biudžeto lėšos - 325 000 Lt (su PVM).

Pradžia - 2009 m.

Pabaiga - 2011 m.

Jau ne pirmus metus į piliakalnį lydėdami Miesto dienų renginių svečius bei turistus, viliamės, kad jis kažkada taps ypatingu traukos centru.

Nes čia, pasak istorikų, ir yra ta vieta, nuo kurios turi prasidėti pažintis su Alytumi. Tai turėtų būti pirmoji stotelė.

Tiesą sakant, per pastaruosius du dešimtmečius piliakalnis ir jo prieigos įvairiomis progomis buvo tvarkomas, vyko menininkų plenerai, įvairūs kultūros renginiai. Atsirado ir mažosios medžio architektūros skulptūros, nutiesti laiptai į piliakalnį, sustiprinti šlaitai bei atlikti kiti darbai. Tačiau piliakalnis ir jo prieigos reikalauja esminių, labiau orientuotų ne tik į vietinius miesto gyventojus, bet ir į gausesnį turistų srautą, pasikeitimų. Dėl to būtina sutvarkyti visą infrastruktūrą.

Alytaus piliakalnis yra Nemuno dešiniajame krante, dviejų upių - Alytupio ir Nemuno santakoje. Ant jo 13 a. - 14 a. pr. stovėjo medinė pilis. Pro čia ėjo svarbus kryžiuočių karo kelias į Vilnių. Piliakalnį iš vakarų ir šiaurės vakarų juosia Alytupio slėnis, iš pietų - Nemunas, iš rytų ir šiaurės rytų - daubos.

Piliakalnio aikštelėje archeologai atkasė nemažą kultūrinį sluoksnį, rytinėje papėdėje - 11-14 amžių gyvenvietės liekanų.

Alytaus piliakalnis ir senovinė gyvenvietė (esanti šalia piliakalnio) yra įtraukta į Alytaus apskrities bendrąjį (generalinį) planą kaip vienas iš Alytaus apskrities kraštovaizdžiui reikšmingiausių teritorinių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų. Tai svarbus istorijos ir kultūros paminklas, 1998 m. jis paskelbtas Lietuvos Respublikos kultūros paminklu.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Investicijų skyrius planuoja 2010 m. ketvirtajame ketvirtyje teikti Alytaus Piliakalnio ir jo prieigų pritaikymo rekreacijai: aplinkos sutvarkymo, privažiavimo kelio, poilsio aikštelių, dviračių, pėsčiųjų takų, apšvietimo iki Studentų skvero įrengimo projekto paraišką Centrinei projektų valdymo agentūrai.

Per artimiausius dvejus metus reikės atlikti nemažai darbų: rekonstruoti dalį Piliakalnio gatvės, techniškai saugiai įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus, dėl žmonių saugumo įrengti apšvietimą bei vaizdo stebėjimo kameras, įrengti keltuvą ir atlikti bendruosius piliakalnio teritorijos sutvarkymo darbus.

ES fondų lėšos - 6 800 000,00 Lt (su PVM).

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (bendrojo finansavimo) lėšos - 600 000,00 Lt (su PVM).

Savivaldybės biudžeto lėšos - 600 000,00 Lt (su PVM).

Pradžia - 2010 m.

Pabaiga - 2012 m.

Pagrįstai didžiuojamės Miesto sodu, fontanu ir rožynu. Vis tik akys krypsta tolyn nuo centro - link dviejų pagrindinių miesto rekreacijos ir poilsio traukos centrų - teritorijos prie Mažosios Dailidės ežero ir piliakalnio.

Kaip tai atrodys netolimoje ateityje?

Šiuo metu yra baigiamos rengti Teritorijos nuo Miesto sodo iki Alytaus piliakalnio pritaikymo rekreacijai: Mažosios Dailidės ežerėlio išvalymo, paplūdimio, tramplino, pėsčiųjų ir dviračių takų, apšvietimo, vaikų žaidimo, sporto, poilsio aikštelių rekonstrukcijos, pėsčiųjų ir dviračių tako, jungiančio piliakalnį ir I Alytų su Senamiesčio kurortine dalimi įrengimo, kitos rekreacijai ir poilsiui svarbios infrastruktūros rekonstrukcijos ir įrengimo projektas (santrumpa - Teritorijos nuo Miesto sodo iki Alytaus piliakalnio pritaikymo rekreacijai projektas) techninė dokumentacija.

Teritorijos nuo Miesto sodo iki Alytaus piliakalnio pritaikymo rekreacijai projekto idėja ir tikslas - plėsti miesto viešąsias erdves, sutvarkyti rekreacines ir aktyvaus poilsio zonas, gerinti gyvenimo kokybę ir aplinką, plėtoti pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą, gerinti miesto estetinį vaizdą.

Šis tikslas bus pasiektas išvalius Mažosios Dailidės ežerėlį, įrengus paplūdimį, trampliną, pėsčiųjų ir dviračių takus, apšvietimą, rekonstravus vaikų žaidimo, sporto, poilsio aikšteles, įrengus pėsčiųjų ir dviračių taką, jungiantį piliakalnį ir Pirmąjį Alytų su Senamiesčio kurortine dalimi, įrengus ir rekonstravus kitą rekreacijai ir poilsiui svarbią infrastruktūrą.

Buvusioje Nemuno senvagėje susiformavo du ežerėliai - Mažoji ir Didžioji Dailidė. Juos lengvai pasiekia miesto gyventojai. Ežerėliai iš visų pusių apsupti pušynų, juos skiria per miestą einantis Sveikatos takas.

Pramonės augimo laikais įmonių nutekamieji vandenys buvo nukreipti į Didžiąją Dailidę (plotas 9 ha), jos gruntas užterštas sunkiaisiais metalais. Miesto savivaldybės vadovams rūpėjo išspręsti šią problemą, pritaikyti ežerėlius ir teritoriją poilsiui ir rekreacijai. Ne vienerius metus Mažoji Dailidė buvo patraukli poilsio vieta, tačiau praėjusiais metais dėl lėšų stygiaus ežėrėlis nebuvo pripildytas vandens, drąsesni alytiškiai maudėsi prie Didžiosios Dailidės.

Prieš keletą metų buvo įgyvendintas Didžiosios Dailidės teritorijos, užterštos sunkiaisiais metalais, išvalymo ir sutvarkymo ptojektas:
įrengtas privažiavimo kelias, išvalyta dalis (apie 6,5%) Didžiojo Dailidės ežerėlio: iškasta ir išvežta į dumblo saugojimo aikštelę apie 7060 kub.m užteršto grunto. Išvalytas 1 ha ežerėlio dugnas padengtas kalkėmis. Toliau ieškoma galimybių tvarkyti šį ežerėlį, pateikta paraiška III etapo darbams.

Deja, šiuo metu Mažosios Dailidės ežerėlio pakrantės yra apleistos, apaugusios menkaverčiais krūmais ir žolėmis, o pats vandens telkinys užneštas dumblu. Nepaisant to, teritoriją gausiai lanko miesto gyventojai ir svečiai. Šiuo metu reikia atnaujinti paplūdimį, rekonstruoti trampliną, nėra pėsčiųjų ir dviračių takų, apšvietimo. Nepakanka vaikų žaidimo, sporto, poilsio aikštelių.

Aplinkosaugos požiūriu abu Dailidės ežerus tikslinga sujungti į vientisą rekreacinę zoną ir įrengti visą parkui reikalingą infrastruktūrą.

Alytaus mieste yra 2 pagrindiniai rekreacijos ir poilsio traukos centrai-tai teritorija prie Mažosios Dailidės ežero ir piliakalnis. Šias dvi teritorijas skiria Nemunas. Norint jas aplankyti tenka važiuoti A. Juozapavičiaus tiltu, kuriuo vyksta intensyvus transporto eismas. Tai bendruomenei ir miesto lankytojams sukelia daug nepatogumų.

Nutiesus pėsčiųjų ir dviračio taką, jungiantį piliakalnį ir I Alytų su Senamiesčio kurortine dalimi, šios dvi rekreacinės zonos būtų sujungtos tiesiogiai

Išskirtinai patrauklus dalykas - senosios geležinkelio tilto atramos. Tai išsaugoti verta ne tik dėl mūsų vaikaičių, jos yra svarbios miesto istorijai.

Tiesiant Varėnos - Gardino geležinkelį (per Alytų, Suvalkus), 1899 m. buvo pastatytas neįprastai aukštas tiltas. Nemuno vagoje buvo įmūryti du 30 m aukščio taurai ir graži Gerberio sistemos 239,2 m ilgio tilto santvara; tilto vidurinis tarpatramis - 96,6 m, kraštiniai - po 73,3 m. Šio geležinkelio ruožo statybai vadovavo lietuvis inžinierius Juozas Kamarauskas. Dėl savo konstrukcijos tiltas tapo rusų inžinierių pasididžiavimu, kadangi buvo toks vienintelis tuo metu Rusijos imperijoje. Jo projektuotojas ir statytojas buvo rusų inžinierius Michailas Bielialiubskis.

Planuojama buvusio geležinkelio tilto atramų per Nemuną liekanas panaudoti naujajam pėsčiųjų ir dviračių tiltui, jungiančiam piliakalnį ir I Alytų su senamiesčio kurortine dalimi, įrengti.

,,Šiuo metu baigiamas rengti techninis projektas, rangos darbai turėtų prasidėti vasarą", - sakė Investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Leskevičienė, šio projekto vadovė.

UAB ,,Mitnija" projektavimo skyriaus vadovė Laimutė Keturakienė, Pėsčiųjų ir dviračių tilto, jungiančio piliakalnį ir I Alytų su senamiesčio kurortine dalimi vienos iš projekto dalių bendraautorė džiaugėsi mūsų miesto bendruomenės sprendimu subrandinti ir įgyvendinti unikalią idėją .

Ji prisimena aktyvią alytiškių poziciją ir išsakytus lūkesčius dėl būsimojo pėsčiųjų ir dviračių tilto per Nemuną, kuris bus suprojektuotas ant esamų išlikusių atramų.

Pasak L. Keturakienės, projekto sprendiniai yra ypač sudėtingi. Tokio tilto Lietuvoje nėra.

,,Manau, kad tai yra unikalus projektas ir Europoje: tiesiamas pėsčiųjų ir dviračių tiltas, išsaugant senojo tilto atramas be jokios žalos kultūros paveldui.

Įdomi detalė - atsižvelgus į alytiškių norus, bus suprojektuota priešvėjinė sienelė, kad einantiems ir važiuojantiems būtų užuovėja. Tai pirmasis toks sprendimas šalyje, - sakė L. Keturakienė.

Projekto veikla

Pėsčiųjų ir dviračių takų su apšvietimu ir poilsio aikštelėmis įrengimas.

Pėsčiųjų tilto rekonstrukcija.

Automobilių stovėjimo vietų įrengimas.

Vaikų žaidimo, poilsio ir sporto aikštelių įrengimas ir rekonstrukcija.

Pėsčiųjų ir dviračių tilto per Nemuną tiesimas.

Viešosios infrastruktūros, įrengiant dviračių ir pėsčiųjų taką su tiltu per Nemuną, sutvarkymas.

Mažosios Dailidės ežero išvalymas.

Pradžia 2009 m.

Pabaiga 2011 m.

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (bendrojo finansavimo) lėšos - 1 243 875 Lt (su PVM).

Savivaldybės biudžeto lėšos - 1 243 875 Lt (su PVM).

Alytaus sinagogos pastato ir rabino namo kompleksas - iki šiol nemažas alytiškių skaudulys. Buvusi Alytaus sinagoga pastatyta dar 1911 metais. Šio pastato ilgis 21 m, plotis 16, 90 m, aukštis 7,20 m, tūris 2317 kub. m.

Lietuvos okupacijos metais sinagogoje buvo sandėliuojama druska, todėl pastatas iš vidaus labai nuniokotas. Miesto savivaldybės administracija ieškojo galimybių restauruoti sinagogą ir ją panaudoti miesto bendruomenės kultūros reikmėms.

Alytaus miesto valdyba dar 1993 m. sinagogą paskelbė vietinės reikšmės istorijos paminklu. Jos vidinėse sienose yra ryškios buvusių freskų žymės. Dėl lėšų stygiaus savivaldybė daugelį metų nepajėgė sinagogos nei rekonstruoti, nei restauruoti.

Siekiant išsaugoti autentišką sinagogą buvo išnaudota dar viena galimybė. Pastatas buvo pasiūlytas ir įtrauktas į Alytaus miesto negyvenamųjų patalpų ir į privatizuojamųjų pastatų sąrašus. Tačiau pageidaujančiųjų privatizuoti sinagogą neatsirado. Pastaruoju metu sinagogos būklė pavojingai avarinė.

2008 metais Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus įsakymu nustatyta, kad sinagogos pastatas ir rabino namas kaip nekilnojamoji kultūros vertybė įregistruota į Kultūros vertybių registrą. Šio kompleksinio objekto reikšmingumo lygmuo yra regioninis, jam suteikta teisinė apsauga.

Alytaus miesto savivaldybės administracija iki dabar ieško įvairiausių galimybių šį pastatą gelbėti nuo sunykimo ir pritaikyti miesto kultūros reikmėms, pavyzdžiui, įkurti Alytaus miesto vaikų meno galeriją arba pritaikyti kitoms miesto bendruomenės kultūros reikmėms.

Šiuo metu Lietuvos ir Lenkijos partnerystės programos finansavimui gauti pateiktas Viešųjų erdvių pritaikymo pasienio regiono gyventojų užimtumui didinti projektas.

Pasak Investicijų skyriaus vedėjos Neringos Rinkevičiūtės-Bakum, Alytaus miesto savivaldybė šiame projekte dalyvauja kaip partnerė su Punsko valsčiaus savivaldybe.

,,Siekdamos darnios regiono plėtros, Alytaus miesto ir Punsko valsčiaus savivaldybės susiduria su panašiomis problemomis. Kai kurių svarbių teritorijų tolesnis naudojimas dėl iš esmės pasikeitusios ekonominės ir demografinės situacijos tampa neįmanomas be viešųjų investicijų.

Alytaus miesto kultūros paveldas- buvusi sinagoga ir rabino namas- istoriškai liudija laikotarpį, kai beveik pusė Alytaus miesto gyventojų sudarė žydų tautybės gyventojai.

Punsko valsčiuje, pavyzdžiui, buvę ariamos žemės plotai netoli labai patrauklaus rekreaciniu požiūriu Bokšų (Boksze) ežeras Palenkės vaivadijoje, yra nebenaudojami žemės ūkio veiklai plėtoti.

Pagrindinis šio projekto tikslas yra paskatinti darnią pasienio regionų plėtrą didinant įsidarbinimo galimybių įvairovę, todėl šis projektas ir pateiktas Lietuvos - Lenkijos partnerystės programos finansavimui gauti," - sakė vedėja N. Rinkevičiūtė-Bakum.

Sinagogos ir rabino namo rekonstrukcija.

Ekspozicijos pasaulio pasakų motyvais įrengimas.

Mokinių, neformaliojo ugdymo pedagogų, renginių organizatorių bendradarbiavimas.

Patrauklios, orientuotos į investicijų plėtrą, infrastruktūros sukūrimas.

Svarbus miesto kultūros paveldo objektas - namo, esančio Jiezno g. 2, XVI a. rūsys.

Jau parengtas rūsio interjero įrengimo ir pritaikymo ekspozicijai techninis projektas ir atlikta projekto ekspertizė. Organizuojami rūsio tvarkymo darbai. Jame įsikurs Alytaus kraštotyros muziejaus archeologijos radinių ekspozicija.

Tvarkymo darbai numatyti 2010 metais ir kainuotų daugiau nei 200 tūkst. Lt.