Kiek laiko reikia švęsti Kalėdas?

Prieš porą metų Lietuva kartu su egzotiškąja Brazilija buvo išsiveržusi į pasaulines lyderes pagal ilgųjų savaitgalių kiekį. Tą didžiąja dalimi lėmė Seimo priimta tvarka, kad švenčių dienos, sutapusios su savaitgaliais, būtų kompensuojamos laisvais pirmadieniais ar antradieniais. Tačiau krizė ir penktadaliu kritęs BVP verčia peržiūrėti „šventimo politiką" - kitais metais už 4 iš 7 ilgųjų savaitgalių turėsime padirbėti šeštadieniais.

Nors ilgųjų savaitgalų prabangos atsisakyta, sunkmečio laikotarpiu tiek žmonės, tiek valdžia atrodo suglumę: krizė - metas įtemptai dirbti ar pakentėti poilsiaujant? Irena Degutienė siūlo keturių darbo dienų savaitę - ji leistų teisėtai mažinti viešojo sektoriaus išlaidas atlyginimams. Tačiau ar taip nestabdomas ekonomikos atsigavimas? Juk būtent ilgieji savaitgaliai, ekspertų teigimu, atnešė didelių nuostolių.

„Šventinių nedarbo dienų skaičius turi tiesioginę įtaką mūsų šalies ekonomikai. Pavyzdžiui, rimtas investuotojas prieš žengdamas į Lietuvos rinką būtinai domėsis ne tik teisiniais aspektais ir ekonominėmis tendencijomis, bet ir darbo dienų skaičiumi", - sako ekonomistė Rūta Skyrienė, ne vienerius metus atstovaujanti didžiausiems investuotojams į Lietuvos ekonomiką. „Prieš porą metų teko susidurti su užsienio verslininkais, skaičiavusiais ir lyginusiais darbo dienas Lietuvoje ir kitose regiono šalyse - atrodėme tikrai daug atostogaujantys. Todėl ilgųjų savaitgalių mažėjimas yra neabejotinai sveikintinas dalykas". Pasak R. Skyrienės, reikia darbdaviui palikti teisę per šventes pačiam pabūti geram ir supratingam.

Užsitęsęs šventinis laikotarpis gali peraugti ir į didesnę socialinę bėdą - ne visi moka sustoti švęsti. Nors Lietuvoje pastaruoju metu alkoholio suvartojimas mažesnis, didžiosios kaimynės Rusijos pavyzdys gąsdina. Psichiatrijos profesorius A. Nemcovas prognozuoja, kad per sausio šventinį laikotarpį, kuris Rusijoje tęsiasi daugiau kaip 10 dienų, šalyje gali mirti iki 300 000 gyventojų.

Prekybos centrų infrastruktūrai vystantis netgi nuosmukio laikotarpiu esame įpratę patogiai apsipirkti bet kurią minutę. Ir šventės - ne išimtis. Prieš kelis metus didieji prekybos tinklai savo darbuotojus pamalonino laisvomis Kalėdomis. Kalėdotojai, iš anksto nepasirūpinę maisto produktais, tąkart būriavosi prie degalinių. Tačiau jau kitais metais buvo grįžta prie senos tvarkos.

Darbo kodeksas draudžia darbdaviams skirti darbus švenčių dienomis, išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja technologinis procesas arba jei darbai yra būtini gyventojams aptarnauti. Paskutinių metų patirtis liudija - prekybos centrai per Kalėdas ir Velykas tiesiog šturmuojami. Trys stambiausi mažmeninės prekybos tinklai jau paskelbė, kad dauguma jų parduotuvių dirbs ir per šias Kalėdas.

Visose Europos Sąjungos šalyse Šv. Kalėdos ir Šv.Velykos yra nedarbo dienos ir daugumoje jų parduotuvės švenčių dienomis nedirba. Pavyzdžiui, Berlyne prekybos centrų darbas yra ribojamas viso advento metu. Tačiau tai jau darbdavių ir profesinių sąjungų pasiekimas.

Akivaizdu - ilgieji savaitgaliai nėra labiausiai reikalingos išeiginės. Ypač žinant, kad daug žmonių darbo vietoje pasitinka ir didžiausias metų šventes - kai vertėtų būti su šeima ir draugais. Apeliuodami į darbdavių sąžinę ir supratingumą, nepamirškime ir to, kad prekybos centrų kolektyvus darbo vietose pirmiausia įkalina pernelyg vartotojiška visuomenė, tai yra - mes.