Arvydo Kinderio „Barbora Radvilaitė“ – spektaklis laiku ir vietoje (FOTO)

Skirtingai nei tradiciniuose Barboros inscenizavimuose, Alytuje vaidmenis kuria ne dešimtys,o vos keli aktoriai: Inesa Pilvelytė (Barbora Radvilaitė), Audingas Aleknavičius (Žygimantas Augustas), Erika Jasinskaitė (Elžbieta Habsburgaitė), Eugenijus Rakauskas (Mykalojus Radvila Rudasis), Vidas Vaškius (Stanislovas Davaina).

Penkiems artistams masinėse scenose dar talkina Alytaus miesto teatro mokyklos „Aparte" mokiniai, tačiau A. Kinderio B. Radvilaitės istoriją turbūt drąsiai galima vadinti bene minimaliausiomis priemonėmis Lietuvoje įgyvendinta „barboriados" versija.

„Taupymo" laikotarpiu tai privalumas, bet ar nuo to nenukenčia pastatymas, dramatizmas, įtaiga? Juolab, kai pats karalius Augustas ir jo pirmoji žmona Elžbieta spektaklyje dalyvauja tik kaip „sapnai" ar vizijos. Teatro ir jo šviesios ateities labui reikiamų pastabų, tikėkimės, negailės kritikai, žiūrovai, patys teatralai.

Vienok alytiškių „Barborą Radvilaitę" pamatyti verta. Čia gali pamatyti vaidmeniu įtikėjusią, meilės ir kančios jėga spinduliuojančią aktorę. Barboros vaidmenyje I. Pilvelytė lyg sugrįžta į „auksinius" savo sceninės patirties laikus, kai iš prieš kelis dešimtmečius Alytaus liaudies teatre (rež. Aldona Balalienė), o vėliau Alytaus miesto teatre (rež. Dalia Kimantaitė) atliko Beatričės vaidmenis pagal J. Grušo „Meilę, džiazą ir velnią". Inesa ir jai savitas poetinis dramatizmas „Barboroje Radvilaitėje" - lyg jungiantysis tiltas su 1972-aisiais metais sukurtos pjesės variantu, apskritai - J. Grušo kūryba.

Be įspūdingų I. Pilvelytės „solo" partijų, A. Kinderio „Barboroje Radvilaitėje" akiai patrauklius personažus kuria ir kiti aktoriai. A. Aleknavičiaus Žygimantas Augustas, pasirodantis tik regėjimuose - plastiškas, bet kartu ir stiprus, Erikos Jasinskaitės Elžbieta Habsburgaitė, „ateinanti" iš Anapus - ne tik akinančiai balta, bet ir elegantiškai trapi.

Eugenijaus Rakausko Mykalojus Radvila - gal kiek stiprokai šaržuota anų laikų Lietuvos vaduko, bet charakteringai ir vykusiai atskleista politiko - „pilkojo" kardinolo asmenybė. Vido Vaškiaus Stanislovas Davaina - savotiška dovana, laukusiems originalaus pastatymo. A. Kinderio pastatyme rūmų patarnautojas - savotiškas mūsų laikų „biurokratas", turintis ypatingai daug galių. Tarp mažojo karaliuko ir juokdario-liokajaus telpantis personažas energijos ir žavesio nepraranda iki pat spektaklio finalo - žinios apie Barboros karūnavimą.

Minėta paskutinė pastatymo dalis, ypač po niūroko ir galbūt kiek užsitęsusio vystymo, kiek labiau panešėja į „farsą", tačiau „happy end'ų" žiūrovams reikia, ypač šiais, vadinamaisiais sunkmečio laikais... Laiminga pabaiga atperka viską, net specifinę, regioninę kai kurių aktorių tarmę, pasikartojančias aktorinės „klišes".

Kaip ten bebūtų, A. Kinderio inscenizuota ir režisuota „Barbora Radvilaitė" - be abejo laiku bei vietoje atsiradęs spektaklis. Nors ir planuotas didžiajai Alytaus teatro salei, mažojoje dar iš arčiau įsitikiname jo privalumais: skoningi, istorinius primenantys drabužiai, į tema tinkanti ne tik stilinga, bet ir mobili scenografija (bravo Julijai Skuratovai), neperkrautas ir pagaulus muzikinis fonas (ačiū Jonui Jurkūnui).

Dėkui visiems kūrėjams ir atlikėjams! Informacija jų gerbėjams: spektaklis „Barbora Radvilaitė" Alytaus teatre vėl bus rodoma paskutinę šių metų dieną. Nepavėluokit... Daugiau: www.alytausteatras.lt