Matuojame žmonių laimę: kada vien BVP neužtenka

Žinoma, labiausiai matavimams pasiduoda ekonominė žmonių gerovė, todėl lyginant skirtingų šalių pažangą dažniausiai naudojama bendrojo vidaus produkto (BVP) sąvoka. Tačiau ar šis rodiklis gali atspindėti pinigais neišmatuojamus dalykus? Be to, BVP parodo tik labai trumpo laikotarpio rezultatus, negali atspindėti ilgalaikio šalies vystymosi ir atskleisti, kiek naudos iš pažangos gauna saujelė turtingųjų, o kiek - dauguma visuomenės.

Kad ir kokie dvasinių vertybių šalininkai būtume, duonos kąsnį juk perkame už pinigą. Prielaida paprasta - žmonės yra laimingesni, kai turi daugiau. Tačiau žmogus gali jaustis nelaimingas net ir dirbdamas geriausiai apmokamą darbą - jeigu griūva jo šeima. Kaip ir gaunami pinigai, asmeninės bėdos virsta socialiniais reiškiniais, prieš kuriuos negalima užmerkti akių.

Taip plačiai naudojamas rodiklis kaip BVP turėtų būti apskaičiuojamas įvertinant visas sritis, kuriose žmogus gali būti laimingas arba ne. Pavyzdžiui, BVP neatspindi ir vartojamų gaminių kokybės, žmonių laisvalaikio, asmeninės sveikatos, supančios aplinkos ir oro užterštumo.

Europos Komisija neseniai pasiūlė iki kitų metų pabaigos BVP papildyti aplinkos ir socialiniais rodiklais - sukurti poveikio aplinkai rodiklį, kuris būtų išvedamas iš energijos naudojimo efektyvumo, gamtos ir biologinės įvairovės, oro taršos ir poveikio sveikatai, vandens naudojimo ir taršos, atliekų gamybos ir išteklių naudojimo, kitų gerovei svarbių duomenų

Įsitikinti, kad BVP rodiklis neatskleidžia visų gerovės aspektų geriausiai galime savo šalies pavyzdžiu. Nuo 1990 Lietuva yra vertinama ir pagal „laimės profesoriumi" vadinamo mokslininko Ruut Veenhoven metodiką. Praėjusių metų duomenimis, iš 97 vertintų šalių Lietuva užima tik 85 vietą. Laimingiausia šalimi pripažinta Danija. Išvedant šalies „laimės indeksą" analizuojami 7 gerovės aspektai: ekonominis, aplinkos, fizinis, dvasinis, darbo, socialinis ir politinis. Todėl į tyrėjų akiratį patenka nepaprastai daug ir įvairios statistinės informacijos - nuo antidepresantų naudojimo iki skundų darbo inspekcijai.

Patys lietuviai savo laimę 10 balų skalėje vertina maždaug 6. Didžiausias tautiečių optimizmas buvo užfiksuotas ekonominio augimo įkarštyje 2006 metais - 6,46.

Žinoma, asmeninę laimę galime įvertinti balu intuityviai, tačiau išvedant bendrą rodiklį visai šaliai tenka atkreipti dėmesį į dalykus, apie kuriuos asmeniškai retai susimąstome. Pavyzdžiui, ar mūsų šalyje pakankamai gerbiama asmens laisvė, o demokratijos principus įgyvendina visos valdžios institucijos? Maža to, patys negalime įvertinti labai svarbių dalykų, apie kuriuos paprasčiausiai nežinome ir nesusimąstome - ar kiekvienas domimės aplinkos taršos padariniais mūsų sveikatai?

Taigi, už 20 procentų smukusio šalies BVP gali slėptis daug gilesnių socialinių problemų, kurias stebėti ir valdyti teks ir išėjus iš krizės. Čia pasitarnautų ir naujasis žmonių gerovės rodiklis. Ateityje jis taptų stipriu signalu ir vektoriumi visuomenei ir valdžiai.