Kaip Lietuva augina savo ateitį?

Liepos mėnesį LR Seimas protestuojančių mamų ir vaikų akivaizdoje priėmė motinystės atostogų išmokas karpantį įstatymą. Pakoreguotas Prezidentės Dalios Grybauskaitės jis turėtų įsigalioti nuo 2010 metų liepos 1 dienos. Pirmaisiais mažylio gyvenimo metais valstybė mokės 90 proc., o antraisiais 75 proc. mamos ar tėčio atlyginimo. Tokios korekcijos daro tiesioginę įtaką daugelio šeimų gyvenimo sąlygoms šiuo svarbiu momentu. Tačiau, anot pačių mamų, motinystės atostogų trukmė ar išmokų dydis nėra vieninteliai jaunos šeimos gerovę lemiantys veiksniai - įvairios kitos kliūtys taip pat varžo tėvelių norą papildyti mūsų valstybę naujais piliečiais.

Per nepriklausomybės laikotarpį Lietuvoje buvo atidaryta vos keletas naujų vaikų darželių, beveik visi jie, ypač miestuose, yra perpildyti, o norint savo atžalą ten leisti - tenka tuo pasirūpinti iš anksto ar net laukti eilėje. Prieš kelis metus atsiradusi alternatyva - darželiai privačiuose butuose. Nors kartais vaikų saugumas čia yra garantuojamas tik žodžiu, o žinia apie juos sklinda iš lūpų į lūpas - tokiuose darželiuose vaikų taip pat gausu.

„Mažinti išmokas vaikus auginančioms mamoms nėra teisinga - valdžia tuomet turėtų pasirūpinti palankesnėmis vaikų auginimo sąlygomis. Pirmiausia kalbu apie prastą ikimokyklinio ugdymo įstaigų padėtį. Miestuose labai trūksta lopšelių ir darželių. Mūsų parengtas plėtros projektas, kurį valdžios institucijoms pateikėme dar 2006 metais, taip ir įstrigo valdininkų stalčiuose", - pasakoja Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio pirmininkė Rita Baltaduonytė-Leonienė, - „Kita problema, kad niekam neįdomūs pačių vaikų poreikiai - į vaikų auginimą žiūrima biurokratiškai. Dėl to pasiekti, pavyzdžiui, Finansų ir Socialinių reikalų ir darbo ministerijų sutarimo, nepavyksta".

Pripažįstama, kad trūksta ir kitų visuomenės narių pastangų, ypač darbdavių. Retas kuris sudaro sąlygas vaiko susilaukusiai darbuotojai ar jaunam tėveliui dirbti lanksčiu grafiku. Darbo rinkos specialistai pabrėžia, kad tokia praktika naudinga ir pačiam darbdaviui, ir šalies ekonomikai - darbuotojas nepraranda įgūdžių, išvengia įtampos ir psichologinių sunkumų.

Didelės organizacijos, vykdančios lanksčią personalo politiką, panašius klausimus išsprendžia dar originaliau. Pavyzdžiui, Europos centrinis bankas savo darbuotojų atžaloms yra įkūręs specialų darželį.

Europos Komisija teigia, kad visose naujosiose ES narėse padėtis su vaikų priežiūra ir ikimokyklinėmis yra prastesnė nei Vakarų Europoje. Geriausiais pavyzdžiais laikomos Prancūzija ir Danija. Pastaroji vaikų priežiūrai skiria daugiausiai iš visų - virš 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Kitokia yra Didžiosios Britanijos patirtis. Čia didžioji dalis vaiko priežiūros paslaugų ir ikimokyklinio ugdymo yra sukoncentruota privačiose rankose. Pastebima, kad šių paslaugų poreikis kasmet auga visoje ES.

Vis dėlto Europos Komisija siekia, kad motinystės atostogos Europos Sąjungoje ilgėtų. Taip mamos bent jau atsigautų po gimdymo. Neseniai minimali motinystės pašalpų mokėjimo trukmė nuo 14 savaičių prailginta iki 20.

2008 metais Lietuvoje gimė 35 tūkst. vaikų. Eurostato duomenimis, gimstamumas praėjusiais metais mūsų šalyje augo daugiausiai visoje ES. Tačiau yra ir kita medalio pusė - gyventojų Lietuvoje vis dar sparčiai mažėja dėl didelio mirtingumo, nuolat kylančių emigracijos bangų.

Lietuvai reikia dėti pastangas, kad gyvenimiški rūpesčiai jos piliečiams neužgožtų tėvystės ir motinystės džiaugsmų. Akivaizdu, kad ne vien socialinių garantijų sistema lemia ir lems gimstamumo rodiklių augimą. Motinystės atostogų trukmė ir išmokų dydis savaime neišsprendžia problemų, su kuriomis susiduria atžalos susilaukę žmonės. Ne mažiau dėmesio reikia skirti vaiko priežiūros ir udymo galimybių vystymui ar motinystei tinkamų darbo sąlygų kūrimui.