Gal Anzelmo Matučio memorialinį muziejų išgelbės paveldosaugininkai?

Pernykštį spalį poeto sūnus Vytautas Matulevičius kreipėsi į Alytaus m. savivaldybę siūlydamas pirkti motinai Marijai Matulevičienei priklausantį namą, kuriame veikia muziejus. Jis paaiškino, kad garbaus amžiaus mamai reikia globos, todėl ji persikėlė į Kauna, pas sūnų Valentiną. Pats Vytautas gyvena Grigiškėse (Vilniaus m. savivaldybė). Memorialinis muziejus yra įsikūręs antrajame aukšte, o pirmąjį tenka apkūrenti ir prižiūrėti šeimai. Pasak V. Matulevičiaus, namo dalies išlaikymas jam ir broliui yra per sunkus, todėl nuspręsta jį parduoti. Ponas Vytautas aiškino, jog norėtų, kad namą nupirktų kokia nors institucija ir toliau saugotų bei prižiūrėtų muziejų. Jis pageidavo, kad šeimai už 100 kv. m namą ir 10 a sklypą būtų sumokėta 450 tūkst. Lt.

Alytaus kraštotyros muziejaus, kurio padalinys yra Anzelmo Matučio memorialinis muziejus, darbuotojai surinko tūkstantį parašų, raginančių pirkti namą ir taip išsaugoti ekspoziciją bei nenutraukti edukacinės veiklos. Alytaus m. savivaldybės taryba svarstė V. Matulevičiaus prašymą bei muziejininkų ir jiems pritariančiųjų kreipimąsi. Tuomet nuspręsta namą pirkti neskelbiamų derybų būdu, sukurta derybų komisija, kreiptasi į turto vertintojus. Per derybas susitarta kad namas bus parduotas už daugiau nei 300 tūkst. Lt.

Tokią žinią Alytaus gyventojai sutiko nevienareikšmiškai, nes kai kam atrodė, jog poeto šeima nori pasipelnyti, o tokią didelę pinigų sumą galima panaudoti ir naudingiau. Kiti tvirtino, kad namą būtina pirkti, nes Alytuje paveldo, kultūros objektų yra labai mažai. Pirmieji pateikdavo ir du pavyzdžius, kai ne mažiau brangūs namai su žeme Alytaus r. savivaldybei buvo padovanoti. Tarpukario Alytaus šviesuoliai Vanda ir Simas Janavičiai, kurie nuo sovietinių okupantų pabėgo į JAV, susigrąžintą namą, miesto centre, Vytauto g,, padovanojo Dzūkijos jaunimui. Jau daug metų ten veikia Alytaus r. savivaldybės švietimo ir pedagoginės- psichologinės pagalbos centras. Šviesios atminties teatrologas Vytautas Maknys savo ir savo dėdės dailininko Antano Žmuidzinavičiaus tėviškės namą ir atgautą žemę Balkūnų k. (Miroslavo sen.) taip pat padovanojo Alytaus rajono savivaldybei. Čia veikia Antano Žmuidzinavičiaus sodyba - muziejus, klojimo teatre kasmet vyksta liaudies teatrų festivalis ,,Klojimo liktarna", Vytauto Maknio premijai laimėti. Treti pateikdavo pavyzdį, jog Bernardo Brazdžionio namą - muziejų prižiūri ir juo rūpinasi poeto ir jo žmonos Aldonos giminaičiai, ir nesiūlo, jog jį pirktų ir išlaikytų Kauno m. savivaldybė.

Vis tik sunkmetis šiemet pakoregavo savivaldybės planus ir V. Matulevičius buvo informuotas, kad pirkimo procesas laikinai sustabdytas dėl lėšų trūkumo. Savivaldybės taryba savo sprendimo nepakeitė, todėl pastatas dar gali būti nupirktas atėjus geresniems laikams. A. Matučio palikuonys laukti nepanoro, ir paskelbė, kad namas bus parduotas privačiam asmeniui.

Alytaus ,,Rotary" klubas, Dzūkijos ,,LIONS" klubas, Alytaus iniciatyvų komanda, Seimo narys Antanas Nedzinskas ir jo mama, Dzūkų kultūros draugės pirmininkė Stasė Nedzinskienė kreipėsi į visuomenę, kviesdami įkurti fondą ir išsaugoti memorialinį muziejų.

Susirinkę pasitarti aktyvūs, kultūra besidomintys alytiškiai nutarė steigti asociaciją ,,Matučio namai" ir mėginti ieškoti lėšų namui išpirkti. Jie išrinko, kad asociacijai vadovaus memorialinio muziejaus vyr. muziejininkė Vilmantė Petrusevičienė, kuri dirba jau daug metų, yra poeto biografijos ir kūrybos žinovė, sėkmingai rašo projektus, kuria edukacines programas.

,,Matučio namų" įkūrimo iniciatoriai sako, jog pirmiausia prašys, kad poeto sūnūs turėtų kantrybės palaukti.

Nuošalyje nelieka ir alytiškiai Leokadija ir Algimantas Laukiai, kurie yra įkūrę privatų ponios Leokadijos mamos keramikės Julijos Baranauskienės muziejų. Jie internete paskelbė peticiją ir renka parašus, kad Anzelmo Matučio memorialinis muziejus būtų išsaugotas.

Vieniems besidžiaugiant, kad ledai jau pajudės, Alytuje netrūksta skeptiškų ir net piktų balsų, nejaugi per krizę tų daugiau nei 300 tūkst. Lt labiausiai reikia muziejui išpirkti, ar tai tikrai pats svarbiausias prioritetas, kai pinigų katastrofiškai trūksta medicinai, kai kas savaitę vis labiau auga nedarbas? Skeptiškai nusiteikę alytiškiai pastebi, jog nekilnojamasis turtas Dzūkijos sostinėje labai atpigo, jo tiesiog nėra kam pirkti ir niekas jau nemokės šimtų tūkstančių litų už namą, kurį reikia skubiai restauruoti.

Norėdamas išsiaiškinti, kokia parduodamo namo architektūrinė, kultūrinė vertė ,,Ūkininko patarėjas" kreipėsi į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinio padalinio vedėją Vytautą Kolesnikovą. Šis informavo, kad dar sovietmečiu Anzelmo Matučio namas - muziejus buvo įrašytas į Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo sąrašus, ir niekuomet iš jų nebuvo išbrauktas. Neseniai padalinio specialistai iš naujo nustatinėjo jo vertybines savybes. Pasak V. Kolesnikovo, namas gali būti parduotas privačiam asmeniui, bet šis iš karto gaus sąrašą apribojimų, ko negalima daryti. Namas - muziejus privalės likti toks, koks yra, jo negalima šiltinti, perstatinėti, ardyti ekspozicijos.

Išgirdus tokią informaciją, belieka galvoti, jog namą - muziejų gali pirkti tik filantropas, o toks per krizę vargu ar atsiras.

A. Matučio kūryba yra aukštai įvertinta ir tarptautiniu mastu, išleidęs knygą ,,Margaspalvė genių kalvė" jis buvo įrašytas į IBBY - Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos garbės sąrašą.

Poetas į Alytų su šeima atvažiavo gyventi 1950 m., būdamas 27 - erių. O 1958 m. miesto centre, šalia pušyno, Taikos g., pradėjo statyti namą. Į jį įsikėlė po 3 m., ir gyveno iki mirties 1985 - aisiais. Senieji alytiškiai A. Matutį mena, kaip garbingą žmogų, poetą, pedagogą, kuris niekuomet neišdavė savo pažiūrų ir nestojo į SSKP. Turbūt todėl, kai garsus poetas mirė nei per ,,Panoramą", nei per žinias apie tai nebuvo pranešta.

Dviaukštis raudonų plytų mūrinukas iškilo už honorarą, gautą išleidus knygas ,,Nemuno vingiuose" ,,Dainava" ir Vaivorykštė ežerą semia".

Atgimimo metais gatvė pavadinta Anzelmo Matučio vardu. Statant namą poetas labai daug dirbo pats, ir betoniniai, ir mediniai laiptai įrengti jo rankomis. Jis pats įsirengė ir kabinetą, kuriame parašė 30 knygų vaikams, ir kuriame iki šiol išsaugota autentiška aplinka. Čia sukurtos ir pačios garsiausios populiariausios jo knygos, tokios kaip ,,Milžinų šaukštas", ,,Girios televizorius', ,,Girinukai", ,,Miško cirkas", ,,Kas žmogiuko širdyje". Poezijos herojai - miško gyventojai, kurių nuotykiai labai vaikų mėgstami. Beje, savo namą poetas švelniai vadino gūžta prie Nemuno.

A. Matutis buvo labai aistringas keliautojas ir prisiekęs žvejys, todėl kabinetą puošia daug iš įvairių Lietuvos vietų bei kitų šalių parsivežtų gamtos sukurtų suvenyrų. Stalinės lempos gaubtas pakeistas milžiniška kriaukle, kėdė pagaminta iš ragų.

Gretimame kambaryje veikia nuotraukų ir poeto meškerių ekspozicija. Anzelmo Matučio memorialiniame muziejuje yra sukaupta per 5 tūkst. eksponatų, čia dažnai vyksta edukacinės programos bei kiti renginiai, kuriuose per metu apsilanko per 2 tūkst. lankytojų. V. Petrusevičienė ir kiti muziejininkai norėtų, kad muziejui priklausytų ir pirmasis namo aukštas, tuomet ten būtų galima įrengti ekspoziciją kitiems dzūkams, kurie kūrė vaikams atminti.