Europos Sąjungos įtaka lietuvių kalbos raidai

Sunku negretinti dviejų lygiai šimto metų skiriamų įvykių. 1904 m. gegužės 7 d. Rusijos imperijoje atšaukus spaudos draudimą, lietuviai atgavo teisę rašyti ir mokytis lietuviškai, puoselėti gimtąją kalbą kaip stiprėjančios tautos kalbą. Lygiai po šimto metų, 2004 m. gegužės 1 d., Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, lietuvių tapo oficialiąja tarptautinės organizacijos - Europos Sąjungos - kalba. Nuo 2004 m. lietuviškai skelbiami visi europiniai įstatymai, mūsų kalba galima susirašinėti su europinėmis instucijomis ir ją vartoti svarbiausiuose ES posėdžiuose.

Šis tarptautinis statusas lietuvių kalbai suteikia naują prestižą. Gyvename pasaulyje, kuriame kalbama šimtais ir tūkstančiais kalbų, kurių tik nedaugelis visiems žinomos, o kitos mažai kam girdėtos. Vienas pirmųjų klausimų, kuriuos mums užduoda kituose kraštuose, yra „kokia kalba Jūsų šalyje kalbama?" Sulaukę atsakymo žmonės nepatikliai perklausia, pvz., „tai rusų?". Lietuvių kalba mažai kam žinoma, ir tenka atkakliai įtikinėti, kad mūsų kalba, kaip ir mūsų šalis, yra kitokia. Paklausti, kuo ypatinga Lietuva ir lietuvių kalba, turbūt pirmiausia pasigiriame, kad tai senoviškiausia Europoje kalba - nuo XIX a. kalbininkai gėrisi archajiškomis lietuvių kalbos formomis. Tačiau šiandien galime didžiuotis, kad mūsų kalba garsi ne tik praeitimi - ji yra ir įtakingos Europos valstybių organizacijos kalba. Tokio statuso neturi daugelis Europos kalbų, kurias vartoja daugiau žmonių nei lietuvių, pvz., katalonų ir kt. Dabar Europos Sąjunga negali priimti sprendimų be lietuvių kalbos (kaip ir be kitų oficialiųjų kalbų): kol ES įstatymas nėra paskelbtas lietuvių kalba, tol jis negalioja.

Sprendimas visomis kalbomis skelbti europinius įstatymus oficialiosiomis kalbomis priimtas dar 1958 m. (tuomet oficialiųjų kalbų buvo 4, dabar jau 23). Svarbu ir tai teisės aktai visomis oficialiosiomis kalbomis turi vienodą galią, ir gindami savo teises piliečiai ar įmonės gali remtis lietuvių kalba paskelbta europiniu įstatymu ir neprivalo ieškoti ir skaityti kitomis kalbomis. ES dokumentų vertimas būtinas ne tik tam, kad Lietuvoje veikiantys ES įstatymai būtų suprantami - jis taip pat papildo kalbos išteklius naujomis išraiškos priemonėmis ir terminais, kurių anksčiau lietuvių kalboje nebuvo. Verčiamuose dokumentuose pasaulinės mokslo, technikos ir visuomenės gyvenimo naujovės yra išreiškiamos lietuvių kalba ir praturtina ne tik teisinę, bet ir kasdienę kalbą.

Kad kalba turėtų ateitį, negana ją vartoti buityje. Kalbos gyvybė matuojama ne tiek ją vartojančių asmenų skaičiumi, bet kiek plačiai ji vartojama įvairiose gyvenimo srityse: valdžios įstaigose, versle, įvairiose profesinėse srityse, interneto svetainėse ir kt. Todėl ne tik simboliška, bet ir praktiškai naudinga, kad lietuvių kalbą galima vartoti įvairaus lygio ES šalių atstovų susitikimuose, Europos Parlamento posėdžiuose. Nuo 2004 m. svarbiausieji ES institucijų posėdžiai pradėti versti į lietuvių kalbą, Lietuvos atstovai gali prabilti lietuviškai, ir jų pasisakymai verčiami į kitas kalbas. Tokiu būdu ne tik parodoma pagarba Lietuvai, bet ir plečiama kalbos vartojimo erdvė. Vienintelė bėda - stinga specialistų, pajėgių profesionaliai versti žodžiu iš ir į lietuvių kalbą: iš viso tėra kelios dešimtys reiklius atrankos testus išlaikiusių vertėjų žodžiu. Suprantama, Briuselio koridoriuose anglų ir prancūzų kalbos labai svarbios, tačiau kartais geriau kalbėti savo kalba, nes, kaip įspėja vertėjai žodžiu, „dažnas tik įsivaizduoja mokąs kitas kalbas."

Lietuvoje kalbos reikalus įprasta palikti redaktoriams ir kalbos tvarkytojams, kurie ištaiso kalbą ir prižiūri, kad lietuvių kalba būtų vartojama ten, kur privaloma: vieni taisytina kalba rašo, kiti tą kalbą sutvarko. ES institucijose lietuvių kalba rūpinasi vertėjai raštu, kurių dirba apie pusantro šimto: jie atsakingi, kad ir kalba būtų taisyklinga, ir kad ES įstatymas lietuvių kalba reikštų tą patį, ką ir kitomis 22 ES oficialiosiomis kalbomis. Kad, ginkdie, neįpintų jokios klaidos, jie vienu metu turi būti ar tapti gerais gimtosios ir svetimos kalbos mokovais, kalbos redaktoriais ir dalyko žinovais; turi įgyti teisinės ir ekonominės nuovokos.

Lietuvoje vertimų poreikis didžiulis, tačiau tikrai gerų vertėjų rasti nepaprastai sunku. Viena priežastis - mažas atlygis, dėl kurio vertimas laikomas tik papildomu uždarbio šaltiniu. Tačiau ES institucijos, kasmet laisvai samdomiems vertėjams užsakydamos išversti dešimtis tūkstančių puslapių į lietuvių kalbą ir griežtai tikrindamos atliktus darbus, skatina kelti kokybę ir rimčiau vertinti vertėjo profesiją. Lietuvių kalbai savo programas pritaikė didžiosios vertimų įrangos bendrovės, kad ja galėtų naudotis stambus užsakovas - ES institucijos.

Europos Sąjungos įstatymai lietuviškai internete: >>>

Bukletas apie kalbas Europos Sąjungoje: >>>