Mokestį už šiukšles mokės ir Registre savojo turto neįregistravę dzūkai

Ketvirtadienį Lazdijų rajono savivaldybėje surengtoje spaudos konferencijoje Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) ir Lazdijų savivaldybės atstovai neslėpė, kad metus laiko trunkanti vietinė rinkliava už atliekų surinkimą ir tvarkymą, gyventojų paprasčiau vadinamas šiukšlių mokestis, Dzūkijoje pasiteisino.

„Skeptikus, kurie rinkliavos įvedimą neigė, motyvuodami, jog šiukšlių nėra ar kad tokia rinkliava neteisėta, turiu nuvilti. Per vienuolika praėjusių metų mėnesių, kai Dzūkijos regione buvo įvesta ši rinkliava, ARATC iš regiono fizinių ir juridinių asmenų surinko 63 tūkst. tonų atliekų. Vien Lazdijų savivaldybės teritorijoje surinkta 7001 tona atliekų, kurios išvežtos į Takniškių (Alytaus r.) sąvartyną. Tai yra įspūdingi skaičiai, ir jei per pirmuosius rinkliavos įvedimo metus mes sau kėlėme tikslą sukurti sistemą ir paslaugą teikti bent 90 procentų regiono gyventojų, tai šiemet mes keliame uždavinį, kaip išmokyti žmones rūšiuoti atliekas ir kaip diferencijuoti rinkliavos dydį tiems, kurie tuo užsiims.

Priešingu atveju, teks kelti mokestį už paslaugą, o to tikrai niekas nenori - nei mes, nei gyventojai, nei savivaldybės. Aš jau nekalbu apie aplinkosauginę tokios rinkliavos reikšmę - ji milžiniška. Dzūkijos miškai, pakelės, paežerės - švarios, tą pripažįsta ir čia apsilankę poilsiautojai. Apmaudu, kad kai kurie šalies politikai ir žiniasklaidos atstovai spekuliuoja žmonių nuotaikomis, ir bando drumsti vandenį, tačiau nedrįsta prisipažinti, jog taip siekia tik asmeninės naudos, o ne atstovauti žmonių interesus", - sakė ARATC direktorius Algirdas Reipas.

Pasak Lazdijų rajono mero Artūro Margelio, daugiausiai triukšmo dėl įvestos rinkliavos kelia ne vietiniai gyventojai, o tie, kurie rajone turi vasarnamius, poilsio namus, ir tuose pastatuose realiai gyvena tik sezono metu. Tokie irgi privalo mokėti mokestį už visus mėnesius. "Mes negalime daryti išimčių nei turtingiems miestiečiams, turintiems sodybas mūsų rajone, nei verslininkams, įsigijusiems daug nekilnojamojo turto. Juk tuomet tą skirtumą turėtų dengti eiliniai mūsų gyventojai, kurių pajamos tikrai nėra didelės, - sakė meras A.Margelis.

Kaip pavyzdį, ARATC'o vadovai patvirtino, kad Akuočių kaime (Lazdijų r.) sodybą turinti Seimo narė Birutė Vėsaitė dėl rinkliavos aiškintis buvo atvykusi net į ARATC administraciją. Seimo narė nuoširdžiai stebėjosi, kada ir kaip jie galėjo Seime priimti tokį įstatymą. ARATC'o darbuotojams paaiškinus, kad vietinę rinkliavą įvedinėti - savivaldybių prerogatyva, Seimo Ekonomikos komiteto narė vis tiek piktinosi - šįkart, kodėl atliekų konteinerio surinkėjai nepaima iš sodybos kiemo, o reikia jį išstumti iki vietinės reikšmės keliuko.

Vietinę rinkliavą už atliekas pernai Dzūkijos regione įvedė septynios savivaldybės - Alytaus miesto, Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Prienų rajonų, Druskininkų ir Birštono savivaldybės. Šiuo metu, pasak A.Reipo, visose savivaldybėse nustatytas mokestis siekia 16 centų už vieną kvadratinį metrą turimo gyvenamojo ploto. Dėl šios rinkliavos įvedimo nepasitenkinimą dzūkai reiškė ir žodžiu, ir raštu. Vieni neigė pačią rinkliavą iš principo, kiti - pasirinkto mokesčio rūšį (kai mokama nuo gyvenamojo ploto dydžio), dar kiti skundėsi atliekas surenkančios įmonės Lazdijų komunalinis ūkis paslaugomis. Pastaroji, esą nesilaiko atliekų išvežimo grafikų, netinkamai aprūpina konteineriais ir k. Keletas gyventojų, atstovaujami teisininko Kęstučio Čilinsko, kreipėsi į teismą, tačiau jų skundai kol kas neišnagrinėti.

Pernai ARATC vien Lazdijų rajono gyventojams ir įmonėms už atliekų surinkimą išrašė sąskaitų už 1,46 mln. litų. Šiemet, planuojama, šis skaičius išaugs iki 1,9 mln. litų. ARATC'o direktorius A.Reipas tai aiškina tuo, jog su savivaldybių pagalba pavyko suregistruoti ir tuos paslaugą gaunančius gyventojus, kurie iki šiol nemokėjo už ją. "Nemažai, ypač kaimuose, gyventojų savo turimo nekilnojamojo turto neįregistravę įstatymų numatyta tvarka Registro įmonėje. Kadangi mes, siųsdami sąskaitas abonentams, rėmėmės būtent registro pateiktais duomenimis, pasitaikė tūkstančiai atvejų, kai žmonėms realiai buvo pastatyti konteineriai, periodiškai išvežamos atliekos, tačiau sąskaitos jiems nebuvo rašomos ir tokie gyventojai nemokėjo. Su seniūnų pagalba pervažiavome ir tokias sodybas suskaičiavome. Jų savininkai privalės susimokėti už tą laikotarpį, kai nemokėjo ir mokėti toliau taip, kaip tai daro kiti regiono gyventojai", - sakė A.Reipas.