Užgavėnės Dzūkijoje

Paskutinė diena prieš gavėnios pradžią vadinama Užgavėnėmis. Tai linksma ir triukšminga šventė, mat buvo tikėta, kad juokas išbaidys piktąsias dvasias, o triukšmas pažadins iš žiemos miego pasėlius ir žemę.
87 metų dzūkė Bronislova Kizalienė, aktyvi saviveiklininkė, visą gyvenimą gilinosi į dzūkų tradicijas ir papročius. Punios seniūnijoje didžiausią savo gyvenimo dalį praleidusi moteris prisimena, kad Užgavėnių laukdavo kaip didžiausios šventės. „Jos metu buvo nepatariama sėdėti namie. Reikia kuo toliau išvykti nuo jų ir savo rūpesčių. Būtina pasivažinėti po laukus, kad linai augtų ilgapluoščiai. O jeigu dar išvirtęs iš vežimo pasivoliosi sniege, tai ir javai geriau derės", - tikina moteris.

,,Tą dieną tėvas paruošdavo ilgas roges. Prieš leisdamiesi į kelionę, arklius padabindavome spalvotu popieriumi, ant kaklų užkabindavome barškučius. Sėsdavome į roges ir klegėdami važinėdavome po aplinkinius kaimus. Susitikdavome daug tokių pat „keliautojų". Šokdavome iš rogių ir išversdavome sutiktus keliauninkus į sniegą", - prisimena B. Kizalienė. Spėdavo apvažiuoti keletą aplinkinių kaimų, o aplink savo kaimą apvažiuodavo keliolika kartų.

Grįžusius pasitikdavo mama su didžiausiu puodu blynų. ,,Prisikimšę pilnus pilvus, lėkdavome į kiemą gamintis Morės. Paimdavome lazdą ir šiaudų kūlaicį (pėdą), aprišdavome skepatu (skara), užmaudavome suplyšusį andaroku (sijoną), apvilkdavome lininiu žiponu (švarkeliu) ir skubėdavome su More į sodžiaus vidurį. Sustatydavome Mores ir aplink jas šokdavome, giedodavome, ,,išdarinėjome" ką kas norėjome", - šypsosi pašnekovė.

Pagrindiniai Užgavėnių šventės personažai - Lašininis ir Kanapinis, kartais juos vadindavę poniškai: ,,Lašinskis ir Kanapinskis". Vienas jų atstovauja riebiajam mėsiedui, kitas - gavėnios pasninkui. Užgavėnių vakarą šie du ,,sutvėrimai" kovoja. Lašininis pralaimi kovą, o Kanapinis paima valdžią 7-ioms gavėnios savaitėms. Atėjus Velykoms, Kanapinis netekdavo galios.

Dzūkijoje paskutinis ketvirtadienis prieš Užgavėnes buvo vadinamas ,,riebuliu". ,,Motina iš vakaro krosnyje iššutindavo kiaulės kojas ir ausis - jas taupydavo šiam ketvirtadieniui. Per Užgavėnes taip pat reikėdavo valgyti kiek galima daugiau ir riebiau", - pasakojo B. Kizalienė.

Pagrindinis patiekalas - blynai. Užgavėnių pusryčiams ir pietums irgi virdavo kiaulės karką, o vakarienei krosnyje ant kopūstų lapų kepdavo žirninių blynų - ,,bandų". Prigamindavo daug dešrų, išvirdavo riebios kopūstų sriubos.

Per Užgavėnes esą mėsos reikia prisivalgyti tiek, kas ,,pilvas būtų kietesnis už kaktą". Mat buvo manoma, kad kas sotesnis tądien, tas visus metus bus sotus ir ,,visų galų" turės. Be to, esą tokiu atveju ir linai geriau augs, ir saulė skaisčiau švies.

Užgavėnių vakarienę dzūkai stengdavosi ruošti su šviesa - kas per Užgavėnes anksčiau pavakarieniaus, tas rugius anksčiau nupjaus ir visus metus duonos nepritrūks.

Po Užgavėnių vakarienės merginos išeidavo su nugraužtais kaulais ir pabarškindavo į kiemo vartus. Iš kurios pusės ima šunys loti - iš ten piršliai atvažiuos.