Ką dirbantiesiems žada 2016-ieji ir kokie buvo 2015-ieji?

Didžiąją 2015 metų dalį netilo tema dėl „Socialinio modelio“ ir jam priklausančio darbo kodekso, turinčio kardinaliai reformuoti darbo santykius. Visą dėmesį sutelkus į būsimus pokyčius ir pertvarkas, tai kas vyko besibaigiančiais metais tarsi nublanko. Tad 2015-ieji darbo santykiuose – kokie jie buvo ir ar 2016-aisiais darbo garantijomis, sąlygomis, užmokesčiu, žmogiškuoju orumu rūpinsimės kartu, kaip tai daro kiti Europos dirbantieji?

2015-ieji pasižymėjo kaip metai, kuomet į darbo santykius sutelktas didelis dėmesys. Nors užvirusiose diskusijose pozicijų ir nuomonių buvo pačių įvariausių, reikia pripažinti, kad būtent šiais metais pradėta visuotinai kalbėti apie profesinių sąjungų, darbuotojų darbo teisių ir socialinių garantijų mažinimą.

Būtent 2015 metais nuskambėjo tokios istorijos kaip bankrutavusio prekybos tinklo „Fresh market“ darbuotojų masinis išėjimas iš darbo „savo noru“. Garsiai akcentuota, kad atleidžiamas darbuotojas turi savo teises, kurių nežinojimas suteikia darbdaviams galimybe manipuliuoti ir išsisukti nuo išeitinių kompensacijų išmokėjimo.

Nei darbo inspekcija, nei kitos oficialios institucijos padėti darbuotojams nesuskubo. Taip buvo aiškiai parodyta, kad darbuotojų ir darbdavių santykiai yra palikti savieigai, o dirbantieji privalo savo teisėmis domėtis ir rūpintys patys, nes niekas kitas to už juos nepadarys.

2015-ųjų pradžioje įvykę savivaldos rinkimai taip pat paliko savo žymę. Ne paslaptis, kad pasikeitus politinėms jėgoms miestų ir rajonų savivaldybėse prasidėjo reorganizacijos ir valstybės tarnautojų atleidimai.

Reorganizaciją pradėjusi nuo skambių šūkių apie savivaldybės „išvalymą“ ir nuolatos akcentavusi 20 procentų (t. y. 160-ies) darbuotojų atleidimą kaip teigiamą dalyką, naujoji Kauno valdžia įsivėlė į ilgalaikį konfliktą su profesine sąjunga „Sandrauga“, kuris netyla iki šiol.

Verslo pasaulį (ar iš verslo atėjusius valdininkus) šokiruoja staiga savo teises pareiškę darbuotojai, Natūralu, kad prie darbščių ir nuolankių lietuvių pripratusius darbdavius toks pokytis šokiravo. Juk darbuotojai, sugebantys pasakyti „stop“ kai pažeidžiamos jų teisės, ankčiau buvo retenybė. Dirbantieji pradėjo suvokti, kad jie turi teisę į orumą, teisę ginti savo darbą, bei ėmėsi šias teises aktyviai ginti“.

Iš esmės 2015-ieji darbo santykiuose buvo dviprasmiški. Iš vienos pusės, daug kalbėta apie verso interesus, vyravo neoliberalios idėjos, o socialinis dialogas išliko tik deklaratyvia idėja, su realybe neturinčia nieko bendro. Tačiau kartu darbuotojai suprato, kad nei darbo inspekcija, nei valstybinės institucijos, nei vyriausybė jų negins konfliktuose su darbdaviu. Todėl 2016-aisiais darbo garantijomis, sąlygomis, užmokesčiu, žmogiškuoju orumu turime rūpintis kartu, kaip tai daro kiti Europos dirbantieji.

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas