Architektas Laimis Kaziukonis: „Nemanau, kad Alytuje einama neteisingu keliu, gal tik ne visuomet taip greitai, kaip norėtųsi...“
Alytaus Dainų slėnį mini visos miesto valdžios, tačiau iki šiol nė vienas meras ar jo komanda nepadarė nieko, kad legendinė alytiškių pramogų vieta prisikeltų naujam gyvenimui. Jau metus dirbanti naujojo miesto savivaldybės valdžia – ne išimtis. Dainų slėnis vėl įtrauktas į politikų dienotvarkes, kalbėjimo temas ir netgi išlaidų sąmatas. „Stop!“, - sako alytiškis architektas Laimis Kaziukonis, tapęs Dainų slėnio vizualizacijos konkurso laureatu.
Nuo konkurso, kurį organizavo dar mero Jurgio Krasnicko vadovaujama savivaldybė, prabėgo keli metai. Miestui jau metus diriguojantis meras Vytautas Grigaravičius su „Alytaus piliečiais“ anksčiau pradėtų darbų nepratęsė ir konkurso vizijų neįgyvendino, tačiau atnaujino diskusijas.
„Atsinaujinusios diskusijos yra teigiamas dalykas, tačiau kelias, kuriuo siūlo eiti Lietuvos architektų sąjunga mane nuteikia ne itin optimistiškai“, - sako L. Kaziukonis. Žemiau – Alytausgidas.lt naujienų portalo interviu su šiuo Dainų slėniui neabejingu, panašaus sudėtingumo projektuose Lietuvoje ir užsienyje dalyvavusiu alytiškiu.
- Alytaus Dainų slėnio vizualizacijos konkursas įvyko bene prieš dvejus metus, buvo išrinkti ir nugalėtojai, tačiau tolesni darbai neįvyko. Teigiate, kad atsinaujinusios diskusijos yra teigiamas dalykas, tačiau nesutinkate su būdu, kurį siūlo Lietuvos architektų sąjunga. Kodėl?
- Aš kaip buvusio konkurso dalyvis ir alytiškis jaučiu pareigą išreikšti savo nuomonę, o kelias, kuriuo siūlo eiti architektų sąjunga mane nuteikia ne itin optimistiškai. Juk jeigu užduotis neįdomi pačiam architektui, tai konkurse jo dalyvauti neprivers ir architektų sąjunga.
- Galite tai patvirtinti praktiniais įrodymais?
- Kaune beveik prieš metus vykęs Dainų slėnio atnaujinimo konkursas tai puikiai įrodo - iš užsiregistravusių 25 dalyvių beliko 2. Ir nors ne visuomet darbų kiekis nulemia kokybę, tačiau jei architektų nesudomino Kaunas su vietos architektūros ir urbanistikos tarybos rengtu konkursu, tai vargu ar Alytuje būtų galima tikėtis didelio pasiūlymų kiekio. Kita vertus, reikia pripažinti, kad išspręsti tokias dideles ir kompleksines teritorijas nėra lengva.
- Kas jums labiausiai nepatinka naujausiame pasiūlyme dėl Alytaus Dainų slėnio?
- Architektų sąjungos siūlomas modelis tarsi ir teisingas, tačiau lygiai taip pat negarantuoja sėkmingo rezultato, kaip ir anksčiau vykęs idėjų konkursas.
Alytiškiams šiemet pateiktas Biržų miesto pavyzdys kol kas - tik pradinėje stadijoje ir apčiuopiamų rezultatų dar nėra davęs. Nesinorėtų, kad būtų skiriamas finansavimas, ne už rezultatą, o už taip įvardijamą koordinavimą ar procesą. Deja, bet pagal 2014 m. patvirtintus Lietuvos architektų sąjungos architektūrinių konkursų nuostatus, susidaro įspūdis, kad didžioji dalis biudžeto atitektų administracinei sąmatai, kurioje be prizinio fondo nurodoma net 21 išlaidų tipas.
- Sugrįžkime prie anksčiau jau surengto Alytaus Dainų slėnio vizualizacijos konkurso, kurio laureatu tapote. Jam pateiktos architektų idėjos dar gali būti naudingos ir sėkmingai pritaikomos?
- Pagrindinė ankstesniojo konkurso problema, kurią dar ne vėlu ištaisyti - kad visi projektai nugulė į „stalčius”. Kaip konkurso dalyvis nesiimčiau vertinti, kokia jų architektūrinė vertė, juolab, kad neteko pamatyti kitų pasiūlymų, bet, manau, kad į idėjinio konkurso klausimus, daugiau ar mažiau, visi kūrėjai atsakė.
- Beliktų temą prikelti naujos dienos šviesoje?
- Taip, visus projektus patalpinti internete, kad su jais galėtų susipažinti visi norintys ir galėtų išreikšti savo nuomonę ar pasiūlymus. Dar geriau - jei projektai būtų eksponuojami ir aptariami ne uždaroje, o viešoje erdvėje, miesto teatre ar kitoje gausiau lankomoje vietoje. Vėliau reiktų surengti viešą svarstymą su visuomene, būsimąja Alytaus architektų taryba ir bendrai priimti gaires architektūriniam konkursui.
- Kaip tuomet su ankstesniojo konkurso rezultatais? Ar juos, kaip ir autoriams sumokėtus 50 tūkstančių litų, reiktų išmesti į „šiukšlinę“?..
- Jei būtų skelbiamas architektūrinis konkursas, tai nereiškia, kad jau vykusio vizualizacijos konkurso medžiaga turi būti išmesta. Sutinku, kad pateiktos idėjos, tai - ne techninis projektas, todėl nėra jokių įsipareigojimų juos įgyvendinti, tačiau tikrai nevalia profesionalų idėjų mėtyti.
- Jeigu palygintume 50 tūkst. Lt, kuriuos Alytaus miesto savivaldybė skyrė jūsų idėjoms finansuoti ir šiemet įvardinti 55 tūkst. eurų architektūriniam konkursui?
- 50 tūkst. litų premijinis fondas, išdalintas trims geriausiomis pripažintoms idėjoms, manau, buvo labiau vertas ne savivaldybės, o verslininkų rengiamų, privačių konkursų. 55.000 € vien tik kūrybinėms dirbtuvėms ir architektūriniam konkursui Alytuje man yra nesuvokiamai didelė suma.
- Praėjusiame Alytaus miesto tarybos posėdyje šiam finansavimui nepritarta, tačiau praktika rodo, kad dabartinė politinė dauguma savo planų taip lengvai „nelaidoja“. Ką patartumėt, jeigu jums „nesuvokiamai didelė suma“ bus skirta?
- Jeigu vis dėl to taip įvyks, o konkursą organizuos Lietuvos architektų sąjunga, tikiuosi, kad konkurso sąlygos visų pirma bus suderintos su pačiais architektais bei visuomene ir vykdytojų darbas, atsakomybė nesibaigs ties rezultatų paskelbimu.
- Kokių klaidų dar siūlytumėt nekartoti savivaldybės konkursų rengėjams?
- Be abejo klaidų būta. Konkurso sąlygose buvo prašoma nurodyti orientacinę darbų kainą. Galiu vienareikšmiai pasakyti, kad idėjinėje stadijoje to padaryti neįmanoma ir nėra prasmės. Tačiau nemanau, kad ir konkurso organizatoriai realiai tikėjosi gauti atsakymus...
Kita priežastis sutrukdžiusi sulaukti didesnio susidomėjimo ir dalyvių kiekio - konkurso skelbimas. Pavyzdžiui - aš nesu iš tų architektų, kurie net nesigilindami į sąlygas iš karto yra prieš bet kokius konkursus rengiamus per viešųjų pirkimų sistemą. Tačiau konkurso skelbimas Lietuvos architektų sąjungos interneto puslapyje ir architektų dalyvavimas komisijoje nebūtų pakenkęs.
- Kuo Alytuje surengtas konkursas buvo geras ir iš jo galima būtų pasimokyti?
- Prieš du metus paskelbtas konkursas mane teigiamai nustebino savo sąlygomis, nuo kurių labai stipriai priklauso ir rezultatas. Per bene dešimt metų architekto praktiką teko dalyvauti tiek per viešuosius pirkimus organizuotuose, tiek ir architektų sąjungos rengtuose konkursuose.
Noriu pabrėžti, kad Alytaus konkursas buvo idėjinis. Todėl ir suformuota užduotis buvo abstrakti, o reikalavimai pateikiamai medžiagai nebuvo apriboti masteliais ar planų kiekiais ir pan., kas tokioje stadijoje buvo didelis pliusas. Labai nudžiugino ir projektiniams pasiūlymams parengti duotas terminas - trys mėnesiai. Išvengta ir didelių kvalifikacinių reikalavimų, kai idėją rengia ne konkretus architektas, o specialistas ir jo „diplomas“ (kitaip tariant - būtinas atestatas ar įmonės įvykdyta apyvarta).
- Ką apskritai manote apie Alytaus miestą ir tokią istorinę jo dalį, kaip Dainų slėnis? Ar čia įvykdyti projektai sumanyti ir atlikti tinkamai?
- Tai, kad miesto savivaldybė ir alytiškiai toliau kieka neabejingi ir aktyviai dalyvauja Dainų slėnio prisikėlime - galima įsitikinti jau dabar. Sutvarkyta ne tik mažosios, bet ir didžiosios Dailidės teritorija. Po ilgų diskusijų ir daugybės variantų, pasirinkta tikrai teisingiausia konstrukcinė-architektūrinė naujojo tilto per Nemuną išraiška. Džiugu, kad kartu su tiltu atnaujinta ir skulptūra. Autoriaus iniciatyva parinktas sprendinys – nors ir diskutuotinas, mane kaip ne tik su architektūra, tačiau ir skulptūra susijusį žmogų, įtikino.
- Ar Dainų slėnis bus atnaujintas ir to tikrai Alytaus miestui reikia?
- Seniau įrengta dviračių takų sistema pastačius tiltą dar labiau padidino Dainų slėnio patrauklumą ir jo atnaujinimo reikalingumą. Nemanau, kad Alytuje, konkrečioje mūsų aptariamoje vietoje einama neteisingu keliu, gal tik ne visuomet taip greitai, kaip norėtųsi...
- Esate iš Alytaus kilęs, kaip save vadinate – arkitektas. Dalyvavote pirmame konkurse ir tapote laureatu. Kaip jūsų darbų nežinantiems trumpai pristatytumėte save?
- Panašaus sudėtingumo architektūros darbus, kokių reiktų Alytaus Dainų slėniui, esu atlikęs Smėlynės parke Utenoje, Ramybės skvere Jonavoje ir dar keliose vietose. Šiuo metu dirbu Vilniuje, į kur grįžau iš objekto Almatoje (Kazachstane).
Be Almatos, Vilniaus, Utenos ir Jonavos įvairius projektus esu realizavęs Kaune, Klaipėdoje, projektinius pasiūlymus taip pat rengiu Austrijoje, Japonijoje, Rusijoje. Jeigu įdomu - daugiau apie mane ir nuveiktus darbus galima sužinoti ČIA.
Plojimai 0Lankytojai 0
Video rekomendacijos
Naujienos iš interneto
Taip pat skaitykite
Naujausios žinios
Loading
