Alytaus rajono Butrimonių gimnazijos ir miestelio bendruomenės nariai aplankė Gojaus mišką, esantį Prienų miškų urėdijoje Verknės girininkijoje. Gimnazijos direktoriaus Valdo Valvonio iniciatyvai pritarė Butrimonių gimnazijos ir miestelio bendruomenė, Alytaus rajono savivaldybės tarybos nariai Honorata Žilinskienė, Rimas Gecevičius, visuomenės sveikatos biuro darbuotojos, savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Gediminas Krasauskas ir jaunimas.
Taip butrimoniškiai paminėjo valstybės atkūrimo metines, žygį surengę antrus metus iš eilės, šventę pažymėję ir dainomis, eilėmis, piešinių parodomis bei šiaurietišku ėjimu, Lietuvos gamtos bei istorinių paminklų lankymu. Abiturientai Airina, Vaida su draugu Gytautu, Jovita, Eligijus, Tautvydas, II B klasės gimnazistės ir patys mažiausieji Sintija ir Pijus su juos lydėjusiais vyresniaisiais pirmiausia aplankė didįjį Gojaus ąžuolą, laikomą stambiausiu Lietuvos medžiu (skersmuo – 6,2 m). Prigludę prie kamieno, pasisėmę stiprybės, sugiedoję „Žemė Lietuvos", išklausę šiaurietiško ėjimo instruktažą, leidomės į žygį partizanų bunkerio link. Nei pažliugęs kelias, nei telkšančios balos netrukdė, nes visų nuotaika buvo puiki.
Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos miškai tapo partizanų, kovojusių prieš okupacinę valdžią, prieglobsčiu. Partizaninis judėjimas įrodo, jog sunkiais momentais lietuvių tauta sugeba susitelkti, supranta tikrąsias vertybes: laisvę, atsakomybę ir pareigą savo šaliai. Gojuje slapstėsi ne vienas kovotojas už Tėvynės laisvę, o šiai kovai atminti bunkerio vietoje 1998 m. pastatytas medinis kryžius, kurį papuošėme Trispalve, uždegę žvakutes tylos minute pagerbėme žuvusiuosius, sugiedojome Lietuvos valstybės himną.
„Į Lietuvos istoriją įrašyti geriausi mūsų sūnūs, kurie savo gyvybės kaina įrodė pasauliui, kad laisvė brangesnė už viską", – minėjimą pradėjo istorijos mokytoja Danutė Anušauskienė ir apžvelgė Alytaus apskrities Jiezno, Butrimonių, Stakliškių ir Birštono valsčiuose veikusių partizanų dalinių, 1945 m. pavasarį susijungusių į Punios kunigaikščio Margio grupę, kovų kelius. Pirmas bunkeris, vadovaujant Butrimonių valsčiaus viršaičiui Pranui Paulauskui (slapyvardis - Šarūnas), buvo įrengtas dar 1944 m. spalio mėn. būtent Gojaus miške. 1945m. Kūčių vakarą šis bunkeris susprogdintas, žuvo 4 partizanai, kurių kūnai 1990 m. perlaidoti Butrimonių kapinėse.
Istorijos mokytoja Dalia Adžgauskienė minėjo pavardes partizanų, kovojusių už laisvę. Susirinkusiųjų širdis suvirpino Butrimonių gimnazistės Lauros Vaičiūnaitės savos kūrybos eilėraštis ,,Yra tokia maža šalis po saule", etnografinio ansamblio senjorų atliekamos patriotinės dainos. Politologas Laurynas Kasčiūnas pasidžiaugė galėdamas švęsti Vasario 16-ąją drauge su Butrimonių bendruomene.
Šiaurietišku žingsniu kelionė tęsėsi iki miško aikštelės, kur liepsnojo laužas, laukė karšta arbata, kareiviška košė bei kitos vaišės. Visas šiaurietiško ėjimo žygio kelias buvo paženklintas trispalvėmis vėliavėlėmis. Kaip tikras šeimininkas miške dalyvius priėmė ir lydėjo Prienų miškų urėdijos Verknės girininkijos eigulys Mindaugas Miklušis, kurio dėka ir laužas suliepsnojo saugiai.
Kiek atsikvėpusius ir sušilusius sveikino D. Kitavičienė bei Butrimonių gimnazijos sveikatos ugdymo pedagogė Sandra Matulionytė. Šiaurietiško ėjimo aktyvistams buvo įteiktos nominacijos ir prizai, o visiems šventės dalyviams – visuomenės sveikatos biuro atminimo dovanėlės.
L. Vaičiūnaitė,
II B klasės gimnazistė