„Moškių“ problemą Dzūkijoje pasiūlyta spręsti iš anksto ir bendromis pastangomis

Aplinkos ministerija kreipėsi į Pietų Lietuvoje esančias savivaldybes, kad šiemet laiku būtų pradėta spręsti kraujasiurbių upinių mašalų, liaudiškai vadinamų moškėmis , problema, su kuria beveik kiekvieną vasarą nuo 1992 m. susiduria šio šalies regiono gyventojai. Šie mašalai puola ir žmones, ir gyvulius.

2010 metais panaikinus apskrities viršininkų administracijas, kraujasiurbių upinių mašalų problema tapo regiono savivaldybių rūpesčiu.

Kadangi savivaldybėms trūksta lėšų, aplinkos ministerija joms siūlo prašyti Aplinkos apsaugos rėmimo programos (AARP) paramos kraujasiurbių upinių mašalų populiacijai stebėti ir jos gausai reguliuoti.

Dotacijos suma šiam tikslui gali būti iki 100 tūkst. eurų, o savivaldybės turi ne mažiau kaip 30 proc. projekto vertės padengti savo lėšomis. Finansinę projekto naštą privalo dalytis kaimyninės savivaldybės.

Aplinkos ministerija kreipėsi ir į Alytaus regiono plėtros tarybą. Kadangi projekte dalyvautų kelios šio regiono savivaldybės, siūloma paskirti vieną savivaldybę – projekto vykdytoją, kuri ir turėtų teikti paraišką AARP lėšų naudojimo tarybai.

Kraujasiurbių upinių mašalų gausa nuo 1999 m. buvo reguliuojama pagal vyriausybės patvirtintą upinių mašalų populiacijos reguliavimo programą. Ji buvo vykdoma panaudojant biologinį preparatą šių mašalų lervučių gausai atitinkamuose Nemuno ruožuose mažinti.