Alytuje, „Loretos galerijos“ rėminimo centre, veikiančiame Vidzgiryje, atidaryta alytiškio dailininko Andriaus Grigaliūno tapybos paroda. „Paradoksalu ar ne, tačiau tapau ne tam, kad parodyčiau, jog gebu kurti įspūdingesnius dalykus už realybę“, - sako kūrėjas, savo parodai parinkęs labai neįmantrų pavadinimą - „Gamtovaizdis“.
- Ar menininkas iš tiesų gali sukurti ką nors geriau už mums dovanotą tikrovę?
- Savo paveikslais, kuriuose tapau kasdienius, kartais daugeliui netgi keliančius nuobodulį ar tiesiog nepastebimus objektus, bandau nukreipti žiūrovo žvilgsnį atgal į kasdienybę.
- Kodėl būtent tokia pozicija ir toks pasirinkimas?
- Tam tikra prasme stengiuosi būti tarpininku tarp, iš pirmo žvilgsnio, niekuo neypatingos gyvenimo rutinos ir žiūrovo, o paveikslai yra mano komunikacijos forma, kuria stebinčiajam stengiuosi perteikti žinutę, jog ta rutina, kasdienybė, visgi yra nuostabi ir fantastiška. Nuostabi ir verta atsidurti ant drobės, būti varstoma daugybės žmonių žvilgsnių.
- Menininkai nuo realybės neretai bėga, kodėl tu elgiesi atvirkščiai?
- Paradoksalu ar ne, tačiau aš tapau ne tam, kad parodyčiau, jog gebu kurti įspūdingesnius dalykus už realybę. Kurdamas aš visuomet bandau sau atsakyti į klausimą: „Ar menininkas iš tiesų gali sukurti ką nors geriau už mums dovanotą tikrovę?“. Savo paveikslais, kuriuose tapau kasdienius, kartais daugeliui netgi keliančius nuobodulį ar tiesiog nepastebimus objektus, bandau nukreipti žiūrovo žvilgsnį atgal į kasdienybę.
- O kaip su peizažisto misija, ar ji pakankamai meniška?
- Tam tikra prasme stengiuosi būti tarpininku tarp, iš pirmo žvilgsnio, niekuo neypatingos gyvenimo rutinos ir žiūrovo, o paveikslai yra mano komunikacijos forma, kuria stebinčiajam stengiuosi perteikti žinutę, jog ta rutina, kasdienybė, visgi yra nuostabi ir fantastiška. Nuostabi ir verta atsidurti ant drobės, būti varstoma daugybės žmonių žvilgsnių.
- Kodėl vis tik toks paties, kaip kūrėjo, saviraiškos kelias?
- Tą darau, kad atkreipčiau žmonių dėmesį į tai, jog gabiausias kūrėjas yra pats gyvenimas, o pasaulis kasdien mums leidžia stebėti pačius gražiausius kūrinius, deja, neretai į juos atkreipiama dėmesį tik tada, kai jie yra kur nors užfiksuoti.
- Peizažai – nereta interjero dalis. Ką tavo „Gamtovaizdis“ turėtų sakyti tokios tapybos mylėtojams?
- Savo tapyba skatinu žmones jausti estetinį pasitenkinimą žvelgiant į gyvąjį pasaulį, o ne tik į mūsų pačių, žmonių, sukurtus stebuklus. Juk tiek daug visko jau yra prikurta, kad vieną dieną gali imti ir nebelikti vietos dailininko rudens, melancholiškos filosofės žiemos, paukščių balsais prabilusio pavasario ir viską kartu savyje talpinančios vasaros kūriniams.
- Gamta – tai nebūtinai jos grožis. Pasaulyje aktuali natūros išsaugojimo, ekologijos tema. Ar ji šioje parodoje pastebima?
- Parodoje „Gamtovaizdis“ savo tapyba nekėliau globalių problemų ir nesiekiau rodyti giliai glūdinčias vidines emocijas. Šia paroda tiesiog stengiausi atskleisti paprastas, tačiau, mano manymu, esmines gyvenimo tiesas, kurios sudaro mano grožio suvokimo pamatus.
- Kitaip tariant – tai paroda be didesnių iššūkių, ar ne?
- Pagrindinis išsikeltas tikslas tapant šiuos paveikslus buvo nuolat besikeičiančios saulės šviesos, kuri gamtovaizdžiui suteikia ne tik kitokį atspalvį, bet ir nuotaiką, fiksavimas.
- Šviesa apnuogina realybę. Nepritrūksta įkvėpimo?
- Krintanti šviesa dažnai mums leidžia įžvelgti netikėtų niuansų įprastoje kasdienybėje, o taip pat ji visada suteikia galimybę matyti aplink esančią apčiuopiamą realybę, šiuo atveju - gamtovaizdį, tokį, koks jis yra – natūralų ir gražų pačiu savimi. Toks estetinis pagrindas buvo pasitelktas ir ieškant kūrybinio įkvėpimo.
- Gal pavyko susidraugauti su šviesa?
- „Gaudant“ šviesą buvo tapyta greitai ir impulsyviai, stengiantis neatsilikti nuo šviesos pokyčių, kadangi kartu su ja keičiasi ir visas bendras vaizdas. Šviesa – tai gyvybės šaltinis, todėl ir aš norėjau, kad mano paveiksluose vaizduojami objektai atrodytų gyvybingi.
- Kokios detalės tapant tau buvo svarbiausios?
- Tapant šiuos paveikslus, buvo pasitelktos kūrybos raiškos priemonės, padėjusios pavaizduoti nuolatinį gamtos formų ir šešėlių kitimą – tai dinamiški potepiai, kurie ardydami tiesiogiai realistišką vaizdą, jo tikrumą formuoja per intuicijos, nuotaikos ir momento laikinumo prizmę.
- Kokia paroda be dedikacijų. Kam ją skiriate?
- Šią parodą skiriu žiūrovui, kuris yra neabejingas gamtos grožiui. Taip pat ją skiriu ir tiems, kurie to nepastebėjo – galbūt ši paroda atskleis naujų gyvenimo spalvų ir dar vieną priežastį grožėtis aplink supančiu pasauliu.
A. Grigaliūno paroda „Gamtovaizdis“ -
„Loretos galerijos“ rėminimo centre (Jaunimo g. 20, Alytus) - iki vasario 10 d.