„Balsuok už kurį nori merą, bet palaikyk mūsų rinkiminį sąrašą į miesto tarybą“ – būtent šis vieno pažįstamo ištartas sakinys paskatino mane – aktyvią alytiškę – pasidalinti savo nuomone dėl artėjančių tiesioginių mero ir savivaldybių tarybų rinkimai, kurie teikia vilčių aktyvesniam piliečių dalyvavimui rinkimuose.
Ne paslaptis, kad miestelėnų tarpe jau dabar jaučiamas didelis palankumas vienam ar keliems kandidatams į mero kėdę, bet kovos už tarybos mandatų skaičių rezultatai lieka neaiškūs. Ir šioje vietoje norisi akcentuoti galimą pavojų, kuris lemtų miestelėnų nusivylimą tiesioginiais mero rinkimais po ketverių kadencijos metų.
Yra pavojų, jog rinkėjui, nusprendusiam balsuoti už merą iš X sąrašo, o už tarybos narius iš Y sąrašo, po ketverių metų beliks tik pakartoti ir taip dažnai visuomenėje girdimą frazę: „Ir nieko gero tas meras nepadarė“. Taip atsitikti gali dėl vienos paprastos priežasties: jeigu meras savivaldybės taryboje atstovautų vienai pakraipai, o savivaldybės tarybos dauguma - kitai pakraipai, merui gali nepavykti įgyvendinti užsibrėžtų ir prieš rinkimus garsiai eskaluojamų (juk taip daro visi) tikslų, dėl kurių dauguma piliečių nusprendė už jį balsuoti. Gali ne tik nepavykti įgyvendinti tikslų, bet tai gali apsunkinti ir kitų svarbių miestui sprendimų realizavimą, nes kur dauguma, ten ir balsai.
Žinoma, tai nereiškia, jog būtina rinkti merą ir tarybos narius iš to paties X sąrašo (juk tam ir yra demokratija), bet rekomenduočiau detaliau susipažinti su visų kandidatuojančių programomis ir apsispręsti, kuriai jau suburtai komandai, o ne rinkimų rezultatais dirbtinai suformuotai, norime leisti valdyti mūsų miestą ateinančius ketverius metus. Mąstantiems perspektyviai šis prevencijos būdas turėtų būti akivaizdus.
Roberta Burinskaitė,
„City Alumni Alytus“