Lazdijų rajono žemės ūkio ir melioracijos skyrius įspėja, kad rajono teritorijoje ypač suintensyvėjo vilkai. Šiais metais vilkai jau papjovė 8 avis ir 2 galvijus, neįskaičiuojant naujausių įvykių, kuomet po nakties rajone rasta itin daug įžūliai šalia namų nebijančių eiti vilkų paliktų padarinių.
2014 metais vilkai rajone papjovė 38 avis ir 3 galvijus, ūkininkams dėl vilkų padarytų nuostolių iš Aplinkos apsaugos fondo išmokėtų kompensacijų suma siekė 13 tūkst. 258 Lt (3 tūkst. 839,78 Eur).
Lazdijų rajono savivaldybėje sudaryta komisija. Ji turi daug darbo, nes 2015 m. gauti net trys signalai iš skirtingų rajono vietovių dėl vilkų padarytų nuostolių. Šeštokų seniūnijoje po nakties rastos 7 vilkų papjautos avys ir 2 ėriukai, Teizų seniūnijoje 3 avys, Seirijų seniūnijoje – veršelis. Toks papjautų gyvulių mastas rodo, kad vilkų veikla yra ypač suintensyvėjusi, todėl Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyrius kreipėsi į medžiotojus.
Kaip informavo Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas Algimantas Pipiras, spalio 9 d. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriuje vykusiame valdybos posėdyje buvo kalbama apie vilkų padarytą žalą ir išreikštas prašymas, kad jie, prasidėjus sezonui, suintensyvintų medžioklę. Lazdijų rajone leidžiamų sumedžioti vilkų kvota siekia 30.
Vien medžiotojų pastangų kovoje su įžūliais vilkais nepakaks. Kaip pabrėžė A. Pipiras, šiais metais Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos, teisės aktais sugriežtino reikalavimus patiems ūkininkams, kad jie prisiimtų dalį atsakomybės apsaugant savo gyvulius nuo vilkų. Ūkiuose turi būti taikomos prevencinės priemonės – įrengtos apsauginės tvoros, elektriniai „piemenys“, vėliavėlės ir kitos saugos priemonės. Gyvuliai nakčiai turėtų būti suginami į saugius aptvarus, avys ir veršeliai naktį laikomi tvartuose.
Deja, įvykiai Šeštokų seniūnijoje, kuomet avys buvo išpjautos, nors jos buvo ne tik aptvertos elektriniu „piemeniu“, bet ir įrengta pastogė pasislėpti, rodo, kad net ir naudojant visas prevencines priemones, vilkų antpuolio išvengti ne visada pavyksta. Ūkininkai ir medžiotojai kviečiami suremti pečius kovoje su vis įžūlėjančiais vilkais.
Vilkai veiklūs ištisus metus. Vilkų grobiu dažniausiai tampa labai seni ar jauni, sužeisti arba ligoti laukiniai žvėrys. Mitybos pagrindą paprastai sudaro teritorijoje vyraujanti laukinių kanopinių (taurusis elnias, stirna, šernas, briedis) rūšis. Ten, kur gausu bebrų, ženklią raciono dalį gali sudaryti šie graužikai. Taip pat nevengia misti įvairiais smulkiais gyvūnais, gaišena ar net uogomis. Naminiai gyvuliai gali sudaryti nemažą raciono dalį vasaros antroje pusėje – rudenį, kai išauga stipriai paaugusių jauniklių mitybiniai poreikiai. Neretai badauja, ypač kai kanopiniai žvėrys tampa mažiau pažeidžiami. Sumažėjus vienos rūšies medžiojamų žvėrių populiacijai, keičiasi ir vilkų mityba. Jei mitybinė bazė sumažėja labai stipriai, automatiškai sumažėja ir vilkų populiacija. Pilkasis vilkas (Canis lupus) – stambiausias natūralioje laukinėje gamtoje gyvenantis šuninių šeimos atstovas, pasižymintis ištvermingumu, jėga, dideliu intelektu ir sumanumu.