Žiedinių šarvų gamybą ir juostų vijimą alytiškiai pristatė Karpatų kalnuose vykusiame festivalyje

Alytus•rugp. 20 2015, 17:29

Alytaus kraštotyros muziejaus darbuotojai Artūras Balčiūnas ir Vilma Jenčiulytė grįžo iš kultūros Tustanės draustinio Ukrainoje, kur vyko dešimtus metus surengtas ukrainiečių viduramžių kultūros festivalis „ Тustan 2015“.

Į renginį alytiškiai išvyko bendradarbiaudami su „Jotvos vartų“ festivalio Alytuje organizatoriumi „Argostudio“ ir Tustanės valstybiniu istorijos ir kultūros draustiniu.

Festivalyje muziejininkai pasimatė su bičiuliais iš Ukrainos, sutiktais „Jotvos vartų“ (Alytus) festivalio metu. Nestigo ir naujų pažinčių teikiančių vilčių tolesniam bendradarbiavimui.

Puikus vietinis maistas, puikios pažintinės ekskursijos, nuostabi festivalio programa (muzika, turnyrai, amatų demonstravimas, mugės, naktinis lazerių šou), karštos dienos ir šaltos naktys Karpatuose – tai, ko tikėtasi, apie ką kalbėta ir laukta.

Alytiškių dėka festivalio metu, greta kitų dalyvių pristatomų amatų, renginio lankytojai galėjo susipažinti su žiedinių šarvų gamybos ir juostų vijimo amatais.

Po puikios viešnagės, kupini įspūdžių, su kolegomis iš Ukrainos atsisveikinome be karo nuotaikų, pilni vilties naujiems susitikimams

Muziejininkas A. Balčiūnas

Tustanė – tai vietovė, esanti apie 120 km nuo Lvovo miesto, greta Iričio miestelio, Karpatų kalnų pašonėje. Tustanė, išvertus į lietuvių kalbą, reikšianti „čia stoti, stovėti“, žinoma nuo senų istorinių laikų. Vietovė buvusi svarbi Kijevo Rusios ir Haličo – Volynės kunigaikštysčių strateginė vieta. Bendra Karpatų gynybos linijos sistemos dalis. Vėliau ji priklausė Lenkijos karalystei. Seniausi įrašai apie Tustane žinomi iš XIV a. rašytinių šaltinių. Šioje vietoje, ant stačių kalvų IX – XIV a. stovėjusi pilis, kurios liekanų galima aptikti ir šiomis dienomis. Tai ne tik unikalus istorinis paminklas, bet ir to laikmečio architektūros šedevras, kai ant aukštų uolų stovėjo galinga medinė pilis. Iki šių dienų medinės konstrukcijos statiniai neišliko, bet jų liekanų apstu pilies istoriją menančiose uolose. Vienoje iš uolų išliko ir senesnius laikus siekiantys ženklai - iškalti žmogaus veido kontūrai, tunelis, tikslios formos duobelės. Tai buvusi ir akmens amžių menanti kulto vieta ! Moderniais laikais ši vietovė buvo svarbi ukrainiečių tautinio atgimimo ir kovų už laisvę vieta. 1914 m. vyko ukrainiečių patriotinio jaunimo mitingas skirtas Teraso Ševčenkos 100-osioms gimimo metinėms, šios uolos 1944 – 45 m. teikė prieglobstį Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) būriams.