Didžiųjų baublių Žuvinto ežere - gerokai daugiau, nei ankstesniais metai

Jei tik virš Žuvinto neūžauja vėjai, nendrynuose išgirsi didžiojo baublio garsą. Žemas, bet labai toli sklindantis dūsavimas šįmet girdisi dažniau, nei ankstesniais metais.

Didžiųjų baublių Žuvinto ežere šįmet gerokai daugiau, nei ankstesniais metais. Jų skaičius svyruodavo tarp 10 - 15, tačiau per pastaruosius kelis metus nuosekliai didėja ir dabar siekia 19 paukščių, o priskaičiavus visus Žuvinto rezervate baubiančius baublius - Žaltyčio, Amalvo ežeruose, Kiaulyčios pelkėje ir mažesnėse pelkutėse - susidarys trys dešimtys besigarsinančių paukščių. Lietuvoje nėra kitos saugomos teritorijos, labiau tinkamos didžiajam baubliui.

Šie slapūs sparnuočiai beveik tolygiai apgyvendinę Žuvinto ežerą, nors tankiausiai - vidurinėje ežero dalyje. Čia nendrynai dar nevirtę į liūnais, o tarp jų - daugybė smulkių protakų ir įlankėlių. Baubliui tokie negiliai vandens užlieti augalijos sąžalynai yra patys tinkamiausi.

Didžiųjų baublių skaičius nustatomas kas trys metai. Įdomu, kad apskaitų duomenys rodo neabejotiną baublių gausėjimą tik Žuvinto ežere - ir Žaltytyje, ir Amalve jų skaičius beveik nekinta.

Greičiausiai, tokie pokyčiai Žuvinto ežere susiję su čia sėkmingai vykdoma plėšrūnų kontrole. Rezervate pagal specialią programą per keletą metų sugauta gerokai virš šimto kanadinių audinių - invazinės rūšies, siaubiančios vandens paukščių lizdus.

Rezultatai jau dabar matosi - kasmet gausėja ančių: didžiųjų, rudagalvių, pilkųjų; po beveik dvidešimties metų pertraukos ežere perėti apsistojo kuoduotosios antys, o ties kirų kolonijomis - ir ausuotieji kragai. Ne išimtis, matyt ir didieji baubliai, kurių ties vandens paviršiumi susukti lizdai yra nesunkiai audinių pasiekiami.