„Nedrįsčiau teigti, kad labai skiriasi dzūkiški, aukštaitiški ar žemaitiški“, - apie margučius sako Audronė Lampickienė. Šią alytiškę drąsiai galime vadinti marginimo žinove.

Tautodailininkė jau daug metų margina vašku ir sako, kad kiaušinius labiausiai skiria ne kraštų ornamentai, o marginimo būdai. Pasak A. Lampickienės, populiariausios senosios technikos yra marginimas skutinėjant ir išgaunant raštus arba dažant vašku.

Vašku kiaušinius lietuviai margina ne vieną šimtą metų, o būdingiausia spalva - juoda (žemės), raudona (gyvybės), žalia (žalumos). Kiek mažiau tradicinė yra geltona (saulės) spalva.

Marginimo sėkmė priklauso nuo to, ar kiaušinį „nukąs“ ar ne, ar tai vandens paukščio kiaušinis, ar vištos ir netgi nuo to, ką paukštis lęsė.

Marginimas vašku – nykstanti tradicija, mat vis dažniau ant lietuvių Velykų stalo atsiranda kiaušiniai, dažomi paprastesniais ar įmantresniais, tačiau ne liaudiškais būdais.