Dar vienas skaudus „Dzūkijos“ pralaimėjimas. Kur dingo alytiškių žaidimas, su kuriuo pergalingai žengta į 2014-uosius?

Alytaus „Dzūkija“ per 48 valandas patyrė dvi itin skaudžias nesėkmes. Ketvirtadienį Mindaugo Lukošiaus auklėtiniai 55:90 pralaimėjo Šiaulių „Šiauliams“ ir baigė pasirodymą Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurėje, o šeštadienį Lietuvos krepšinio lygos (LKL) rungtynėse Prienuose alytiškiai 62:92 nė iš tolo neprilygo Prienų „Tonybet“ ekipai.

Ką sako 2 iš eilės pralaimėjimai didžiuliais skirtumais svečių arenose? Kur dingo tas patrauklus „Dzūkijos“ žaidimas, su kuriuo komanda žengė į 2014-uosius? Tokie ir panašūs klausimai dabar turėtų suktis Alytaus krepšiniui neabejingų galvose.

Leisti varžovams įmesti 90 taškų ir daugiau yra daugiau negu blogai. Virginijaus Šeškaus vadovaujami prieniškiai šiandien tritaškius metė 46 procentų taiklumu (13/28), tačiau „TonyBet“ nėra Madrido „Real“, kaip ir „Dzūkija“ nėra patrankų mėsa. Nesinori tikėti, kad Alytaus ir Prienų komandas skiria tokia praraja. Pirmajame susitikime „TonyBet“ šventė pergalę vos 7 taškų skirtumu, o tuomet naujasis „Dzūkijos“ veidas dar tik formavosi.

Prieš pat Naujuosius dzūkai Garliavoje tapo tarptautinio turnyro nugalėtojais ir atrodė, kad šventinis periodas Pietų Lietuvos sostinės klubo nė kiek neišbalansavo. M. Lukošiaus filosofija – agresyvios gynybos išlaikymas visų rungtynių metu – šią savaitę buvo palikta Alytaus arenos palubėse. „Dzūkija“ niekuomet nebuvo be sutrikimų veikianti puolimo mašina, tačiau 55 ir 62 taškai pergalei prieš bet kokio lygio varžovą yra mažoka.

Šį vakarą alytiškiai trečiajame kėlinyje sugebėjo sumažinti prieniškių pranašumą daugiau nei per pus – nuo 24 iki 11, tačiau vėliau sekė netaiklūs metimai, progų neišnaudojimas ir klaidos. Tritaškių pataikymas išlieka viena didžiausių dzūkų rykščių (4/19). Paulius Dambrauskas prametė visus 6, Martynas Paliukėnas turėjo tenkintis 1 taikliu šūviu ir 6. Didelis skirtumas pastebimas rezultatyvių perdavimų (13 prieš 22) ir perimtų kamuolių (4 prieš 12) kategorijose. Be to, dzūkai metė vos 3 baudos metimus (oponentai 18). Tai byloja apie aukštaūgių agresyvumo stoką.

Adamas Lapeta jau kuris laikas daugiau naudos komandai suteikia gynyboje, o Tautvydas Šležas toliau renka taškus smagiais puskabliais. Priekinė linija nespindėjo, tačiau sužaidė pagal galimybes, tačiau vėl pasigesta svaresnio gynėjų indėlio. Puolime trūko aiškios minties ir fantazijos darnos. Kamuolys sukdavosi aplink tritaškio liniją, o dažniausiai viskas baigdavosi bandymais veržtis į baudos aikštelę ir nepasiteisinusiais kamuolio atmetimais. Nežinia, kodėl šiandien nežaidė Tomas Lekūnas, tačiau tikiuosi, naujų problemų su komandos vadovu Tomu Pačėsu jis neturi.

Nelengvų išvykų maratonas tęsiasi – kitą šeštadienį dzūkai susitiks su Pasvalio „Pieno žvaigždėmis“, o sausio 25 vyks į visuomet nesvetingą Utenos „Juventus“ areną. Turnyrinėje lentelėje uteniškiai yra tiesiogiai mūsiškių varžovai, kuriems kartą jau pralaimėjome, o „Pieno žvaigždės“ „Dzūkiją“ šiame sezone įveikė jau dukart. Sausio 28 dieną alytiškiai išvykoje dar kartą susitiks su gerą žaidimo bangą pagavusiais šiauliečiais, o vasario 1 namuose priims nenuspėjamą Kėdainių „Nevėžio“ ekipą.

Įžaidėjas P. Dambrauskas teigė, kad „Dzūkijoje“ visi žaidėjai yra išalkę pergalių ir turi ką įrodyti. Krepšininkai M. Lukošiaus treniruotėse dirba išties sunkiai, todėl nuo toli siekiančių išvadų po šių triuškinamų pralaimėjimų kol kas verta susilaikyti. Nors reguliarusis sezonas dar tik įpusėjo, pergales reikia rinkti jau dabar. Ypač prieš lentelės kaimynus. Tas pats „Nevėžis“ dar niekur nepabėgęs – nuo jo ir 6 pozicijos šalies pirmenybėse dzūkus skiria vos viena pergalė. Daugiau optimizmo ir pirmyn!