Karštomis vasaros dienomis daugėja bakterinių žarnyno infekcijų. Kaip jų išvengti?

Medikai primena: dėl nesaugaus maisto vartojimo karštomis vasaros dienomis kasmet padaugėja bakterinių žarnyno infekcijų. Vasarą registruojama daugiau nei pusė visų metų žarnyno infekcijų atvejų. Pavyzdžiui, pernai gegužę – rugsėjį salmonelioze sirgo 60 proc. iš visų 1 063 susirgusiųjų per metus, bakterijų sukeltų intoksikacijų maistu – 53 proc. iš 267.

Per maistą plintančias žarnyno infekcines ligas sukelia maiste esantys mikroorganizmai. Prisidauginę iki reikiamos koncentracijos jie gali sukelti ligą ir tapti pavojingais mūsų sveikatai, taigi, kuo ilgiau netinkamai laikome maistą, tuo didesnė tikimybė apsinuodyti.

Jei aplinkos temperatūra aukštesnė nei 10 laipsnių, ligas sukeliančios bakterijos maisto produktuose gali sparčiai daugintis. Kai kurios maiste besidauginančios bakterijos gamina toksiną, kuris taip pat yra apsinuodijimo maistu priežastis. Dažniausiai sveikatai pavojų sukelia maiste esančios bakterijos: salmonelės, šigelės, kampilobakterijos stafilokokai ir ešerichijos. Tačiau maiste gali būti ir amebų, pirmuonių, parazitų bei virusų.

Itin dažna apsinuodijimo maistu priežastimi tampa greitai gendančio maisto (salotų, mišrainių su majonezu, karšto rūkymo mėsos, žuvies, dešros, pieno produktų, kreminių gaminių ir kt.) vartojimas, ypač jei toks maistas kelias valandas buvo laikomas 20 °C ir aukštesnėje temperatūroje. Užsikrėsti patogeniniais mikroorganizmais galima ir nurijus užteršto atvirų vandens telkinių vandens.

Vasarą padaugėja atvejų, kai tuo pačiu nesaugiu maistu apsinuodija grupė žmonių. Dažniausiai tokių apsinuodijimų priežastis būna ant žarijų paruošti kepsniai iš vištienos, namuose, kavinėse, restoranuose vestuvėms ar kitiems pobūviams iš anksto paruoštas, netinkamai apdorotas karščiu ar kitaip netinkamai paruoštas maistas. Pagrindinė žarnyno užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemonė yra švarios rankos ir švari aplinka.