G. Arbačiauskas Alovėje dėkojo K. Donelaičiui

Apsunkę lietaus debesys, pakibę žemai danguje, taip ir nesiryžo „pašventinti“ gaiviu birželio lietumi apačioje susispietusių „būrų“, senoviniais baltų drabužiais pasipuošusių Alovės pagrindinės mokyklos moksleivių, susirinkusių prisiminti Kristijoną Donelaitį jaukiame mokyklos kieme.

Renginio vedančioji, Alytaus rajono viešosios bibliotekos Alovės filialo vyr. bibliotekininkė Birutė Jarusevičienė, padėkojo „aukštesnėms jėgoms“ už suteiktą galimybę skaityti ir klausytis Donelaičio „sausiems“, o nuskambėjusi moksleivių literatūrinė kompozicija Donelaičio poemos „Metai“ motyvais „budino svietą“ ir sveikino žmones „sulaukiusius vasarą mielą“.

Rajono viešosios bibliotekos darbuotojai susirinkusiems pristatė renginių ciklą „Keturi gamtos ir gyvenimo ratai Kristijono Donelaičio poemoje „Metai“, kukliai prisidėsiantį prie šio žymaus rašytojo jubiliejaus minėjimo bei jo žymiosios poemos „Metai" populiarinimo Lietuvoje.

Bendradarbiaudama su rajono kultūros, švietimo įstaigomis, biblioteka numačiusi rengti garsinius skaitymus, parodas ir literatūrinius susitikimus, kuriuose K. Donelaitis bus pristatomas naujoje šviesoje, išsaugant senąją donelaitišką dvasią.

Numatyti bibliotekos renginiai bus skirti plačiam žmonių ratui, tačiau labiau orientuoti į jaunąją auditoriją, kuriai K. Donelaitis - sustabarėjusi, monumentinė figūra, o jo kūryba dažnam asocijuojasi su pasenusiomis ir praradusiomis aktualumą vertybėmis.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas besimokančiam jaunimui, kuriam tiesioginis bendravimas su literatais, profesionaliais aktoriais ir skaitovais leis geriau suprasti ir pajusti K. Donelaičio kūrinių prasmingumą bei nepakartojamą jo kūrinių grožį.

Po renginių ciklo pristatymo lietuvių kalbos mokytoja Loreta Naujalienė priminė moksleiviams svarbiausius literatūros klasiko gyvenimo etapus, o renginio vedančioji surengė linksmą viktoriną, kurioje mokiniai bandė spėti, ką reiškia vienas ar kitas K. Donelaičio poemoje „Metai“ pavartotas „mandresnis“ žodis. Pasirodo, kad „kuršolė“ reiškia šaltibarščius, o žodis „pasikakinti“ apibūdina pasitenkinimą, su kuo visi vieningai sutiko.

Renginį lyrine nata baigė renginio svečias, žinomas aktorius, dainų autorius ir atlikėjas Giedrius Arbačiauskas, profesionaliai, emocingai ir išraiškingai perskaitęs ištraukas iš Donelaičio „Pavasario linksmybių“ bei atlikęs keletą savo kūrybos dainų pagal Janinos Degutytės, Henriko Radausko ir Tomo Venclovos eiles.

„Donelaitį gerbiu, esu jam dėkingas todėl, kad jis atskleidė savo didžiulį talentą, neužrakino, pasilikdamas jį vien tik sau. To palinkėčiau ir kiekvienam iš mūsų“, - taip ant popierinio medžio lapo, prilipinto ant bibliotekos renginių ciklo simbolio - stilizuoto senovinio vežimo rato, užrašė G. Arbačiauskas.

Didysis lietuvių literatūros klasikas būtų maloniai nustebęs, kad, praslinkus net trims šimtams metų, jo vardas Lietuvoje ir pasaulyje vis dar minimas su didele meile ir pagarba. Evangelikų liuteronų kunigas, poetas, poliglotas, gabus mechanikas ir sodininkas – toks jis visuomet išliks daugumos jam dėkingų tautiečių širdyse.

Už meilę gimtajai kalbai, pasipriešinimą tautos germanizacijai, lietuvybės puoselėjimą ir išmintingą poemą „Metai“, kurią poetas Justinas Marcinkevičius pavadino lietuviškąja biblija.

Renginys baigėsi, o K. Donelaičio „ratas ant ašies braškėdams sukasi“ jau kitų susitikimų, o pirmiausia - „Rudens gėrybių“ link, kurių mums taip negaili pats spalvingiausias ir dosniausias metų laikas - auksinis ruduo.