Ūkio ministerijos vadovai apie Alytaus apskrities savivaldybių problemas išgirdo iš merų, verslo ir mokslo atstovų (ATNAUJINTA. NUOTRAUKOS)

Alytuje vykusiame verslo renginyje „Atraskite galimybes savo verslui. Alytaus regionas“, viešint Lietuvos respublikos ūkio ministrui Evaldui Gustui, viceministrams Rasai Noreikienei ir Mariui Skarupskui, ministerijos vadovybei, galimybę pasisakyti gavo Alytaus apskrities merai. Nors juos renginio vedėjas kaskart prašė kalbėti trumpiau, visi regiono vadovai sugebėjo išdėstyti savas problemas.

Alytaus miesto savivaldybės meras Jurgis Krasnickas užsiminė dėl municipalinių mokesčių galimybių, tačiau iškart save pataisė, kad tokie pageidavimai, matyt, nelabai realūs. J. Krasnickas taip pat išreiškė nuomonę dėl regioninių plėtros tarybų vaidmens didinimo ir pateikė pavyzdį, kad Lenkijoje tokios tarybos prie sėkmingo Europos sąjungos lėšų įsisavinimo prisideda perskirstydamos 30 proc., kai Lietuvoje šis vidurkis – 10 proc.

Alytaus miesto vadovas taip pat kalbėjo apie galimybes regionų verslininkams paramą gauti ne tik naujoms investicijoms, bet ir projektams, kuriems kaskart reikalinga nekvalifikuota darbo jėga. J. Krasnickas taip pat teiravosi apie mokesčių pramonės parkuose suvienodinimo su Lietuvoje veikiančiomis laisvosiomis ekonominėmis zonomis (LEZ). Alytaus miesto meras taip pat ragino neužmiršti senų gamybinių pastatų rekonstrukcijos finansavimo.

Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas pradėjo nuo liūdnos žinios – bedarbystė jo vadovaujamoje savivaldyboje pasiekusi 18 proc. Be to, laukdamas investitorių, rajonas patiria stiprią konkurenciją su Alytaus miestu. Dar viena rajono bėda – mieste „nesusidėjusio” gyvenimo atstovų atvykimas į rajoną. Tai ne tik didina bedarbystę, tačiau ir socialinių pašalpų gavėjų. A. Vrubliausko teigimu, šiuo metu tokių gavėjų ratas susiaurintas 25 procentais, tačiau tai ne esminis taupymas.

Alytaus rajono meras į ministerijos atstovus kreipėsi su prašymu, kad įmonėms, investuojančioms į probleminis regionus, būtų dažninamas ES paramos intensyvumas, galbūt mažinami socialinio draudimo ir panašūs mokesčiai.

Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas džiaugėsi, kad pirmasis „Atraskite galimybes savo verslui“ renginys – Alytuje – „ir ne todėl, kad mes iš A raidės, o regionas, kuris įdomiausias”. Kurorto vadovas kalbėjo apie galimybes naujiems investitoriams, projektams mažinti mokesčius, tačiau teiravosi ministerijos atstovų dėl galimybių už tai gauti vienokias ar kitokias kompensacijas. R. Malinauskas ragino Alytaus regione geriau finansuoti vieną rimtą objektą, „kuris sudarytų tarpusavio sintezę, o toliau dalinti visiems”.

Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis Ūkio ministerijos atstovų teiravosi, kaip spręsti problemas naujas darbo vietas kurti ūkininkais apgyventame rajone – „ar ūkininkas yra verslininkas?” ir diskusijai į Lazdijus atvykti kvietė su šiuo klausimu susijusių ministerijų atstovus, ypač Ūkio ir Žemės ūkio. „Ūkis ar žemės ūkis - juk galime surasti vidurį”, - teigė Lazdijų vadovas.

„Verslas ir žemės ūkio verslas – tai skirtingi dalykai“, - atsakė Ūkio ministras Evaldas Gustas. Jis pritarė Druskininkų mero R. Malinausko pastabai dėl didesnių, visam regionui reikšmingų projektų finansavimo. „Unikalumas, gebėjimas surasti nišas – gerai, tačiau nesistenkime būti tik unikalūs, o orientuokimės į traukos centrus.

Alytaus krašto verslininkų asociacijos (AKVA) prezidentė Dalia Matukienė pasidžiaugė, kad Ūkio ministerija – ministerija, kuri eina priekyje. Ji savivaldybėms siūlė išlaikyti savo unikalumą, tačiau tai derinti su bendruomenių poreikiais.

„Nesakykime, kad vienas ar kitas esame gražesnis, o susitarkime ir nustatykime kiekvienos savivaldybės poreikius“, - sakė D. Matukienė. Ji savo nuomonę išreiškė socialinių skaudulių klausimu. „Mes žmones pripratinome gauti, ateiti su ištiesta ranka, o dabar merai gaudo. Tačiau jei žmonės žinos, kad gaus darbą – degradavimo problemos spręsis pačios“, - kalbėjo AKVA vadovė.

Alytaus mokslininkų draugijos „Vizija“ vadovas Kazimieras Sventickas kalbėjo, kad ilgą laiką orientavomės į užsienio investuotojus ir klausė, ar ne metas atsisukti į savus, lietuvius, kurie patirties, finansų įgijo užsienyje ar pan. Jei tokie žmonės bus priimami prastai – jie vėl nusisuks į savo „norvegijas“ ir t.t.

Alytaus įmonės „Traidenis“ finansų direktorė Laimutė Voverienė kalbėjo apie per sudėtingą ES lėšų įsisavinimo mechanizmą Lietuvoje. „Kooperacija ar konkurencija? Mes susikalbam. Kaip įrodymas – regioninis „šiukšlynas“. Jei mūsų regiono atliekų tvarkymo centras – geriausias Lietuvoje, geriausios – ir mes visos šiame projekte dalyvaujančios savivaldybės“, - kalbėjo J. Krasnickas. Jo kolega iš Alytaus rajono A. Vrubliauskas pasidalino mintimis apie regionines tarybas ir itin minimalias jų veiklos galimybes. „Mes jau nekonkuruojame tarpusavyje, tačiau „lėšų skirstymas“ tokiose tarybose – kol kas tik gražūs žodžiai“, - Ūkio ministerijai taikė Alytaus rajono vadovas.

Ūkio ministras E. Gustas pritarė, kad regiono tarybos neatlieka savo vaidmens, ypač kai nėra apskričių administracijų, juolab, kai regionų tarybos priklauso ne Ūkio, o Vidaus reikalų ministerijai. „Atgaivinkime tradiciją, kad tarp regionų tarybų, savivaldos problemų būtų kalbama bendrame rate su Ūkio ir kitomis ministerijomis“.

„Su jumis dar nebandėme susitikti, tačiau anksčiau iš tokių kvietimų geriausias pasiekimas būdavo susitikimai su viceministrais“, - į diskusiją įsijungė R. Malinauskas. Jis ministerijos atstovus kvietė Alytaus regiono konkurencinėje aplinkoje nelyginti su Vilniaus regionu, kur didesnės algos ir kitos galimybės, Ūkio ministras neatmetė.

Varėnos rajono meras Vidas Mikalauskas, kalbėdamas apie savo atstovaujamą, pagal gyventojų tankį mažiausią, tačiau pagal miškingumą – didžiausią savivaldybę, įvardijo netobulą miškų įstatymą, problemas dėl žemės plotų, tinkamų verslo investicijoms, stygių rajone.

V. Mikalauskas įvardijo ir biurokratinius trukdžius verslui. Pasak mero, Varėna prarado tris investuotojus, kurie prašė žemės, o procedūsoms užtrukus – pasitraukė. „Štai į Matuizas, kur jau veikia penkios statybos medžiagų gamybos įmonės, ateina investuotojas su 50 mln. litų, tačiau nesibaigiantys derinimai dėl statybinių blokelių įmonės trunka jau pusantrų metų”, - sakė Varėnos rajono meras, kurio manymu, panašūs atvejai verčia susimąstyti dėl investavimo sąlygų ir aplinkos Lietuvoje.

Į diskusiją iš salės įsijungė Alytaus verslininkas Regimantas Sūdžius ir prašė stiprinti finansavimą lietuviško verslo prekės ženklų („ brand ‘ų“) kūrimą ir jų populiarinimą. R. Sūdžius kalbėjo apie Vilniuje esančius prekybos centrus, kuriuose sunku surasti lietuviškos gamybos drabužių. „Mus, „Mis Bliss“ (Bliss.lt) moteriškų drabužių kūrėjus dėl neišvystyto žinomumo ignoruoja „akropoliai“, „panoramos“, tad kol kas belieka konkuruoti „turguje“.