Pasikeitus socialinių išmokų mokėjimo tvarkai, ėmė pilnėti savivaldybių biudžetai

Valstybė rado būdą, kaip praretinti socialinių pašalpų gavėjų gretas. Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį, savivaldybėms pačioms pradėjus skirti ir mokėti socialines išmokas, Alytaus miesto, Druskininkų ir Alytaus, Lazdijų bei Varėnos rajonų savivaldybės sutaupė šimtus tūkstančių litų.

Nors Alytaus mieste gyvena maždaug dvigubai daugiau gyventojų (apie 60 tūkst.) nei Alytaus rajone, šiemet, sumažinus socialinių išmokų gavėjų skaičių, abiems savivaldybėms jau pavyko sutaupyti maždaug po pusę milijono litų.

2014 metais Alytaus mieste pašalpų gavėjų skaičius sumažėjo 853 asmenimis ir šiuo metu finansinę valstybės paramą gauna 4404 gyventojai. Tuo tarpu Alytaus rajone teisės į socialines pašalpas neteko 864 gyventojai. „Socialinės paramos gavėjų sumažėjo 22,8 proc, lyginant su 2013 metų pirmu ketvirčiu", - teigė Alytaus rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja Vitana Bručienė.

Anot Lazdjų rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Linos Margelienės, 2013 metais socialinės pašalpos kas mėnesį buvo mokamos vidutiniškai 3065 lazdijiškiams, 2014-ųjų pirmą ketvirtį - kas mėnesį iš savivaldybės paramą gavo vidutiniškai po 2529 gyventojus. „Socialinių išmokų šiemet sumažėjo maždaug 300 tūkst. litų", - teigė L.Margelienė.

Druskininkų savivaldybėje socialinių išmokų gavėjų per pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, vidutiniškai sumažėjo nuo 1658 iki 1376. Sutaupyta beveik 180 tūkst. litų.

„Mūsų savivaldybėje 2013 metų pirmą ketvirtį socialinės pašalpos buvo mokamos 1689 šeimoms, 2014-ųjų pirmą ketvirtį - 1277 šeimoms", - teigė Varėnos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Danutė Mazaliauskienė. Sumažėjus 412 socialinių pašalpų gavėjų šeimų, savivaldybės biudžete sutaupyta keli šimtai tūkstančių litų.

Alytaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Genės Platūkienės teigimu, sugriežtinus socialinių išmokų skyrimo tvarką, paaiškėjo, jog kai kurie žmonės nenori dirbti ir teikia melagingus duomenis apie gaunamas pajamas, šeimos narių skaičių, gyvenamąją vietą. Didžąją dalį tokių apgavikų demaskuoti pavyko savivaldybių komisijoms nuvykus į pretendentų gauti paramą gyvenamąsias vietas surašyti tyrimo aktų.

Anot V.Bručienės, išryškėjo trys pagrindinės pašalpų gavėjų galimai neteisėtai gaunančių paramą rizikos grupės - sugyventiniai, vedantys bendrą ūkį, bet pašalpas gaunatys kiekvienas atskirai, neteisingai deklaruotas šeimos narių skaičius, ne pagal paskirtį socialinę pašalpą naudojantys gyventojai, tokiais atvejais pašalpa skiriama ne pinigais, o kortelėmis - apsipirkti parduotuvėje arba maisto produktais (būtiniausius reikmenis perka seniūnijų socialiniai darbuotojai).

„Stengiamės suprasti kiekvieną, kuris kreipiasi pašalpos, tačiau žmonės turi nepamiršti ir savo pareigų bei suprasti, kad norint geriau ir gražiau gyventi reikia stengtis visiems", - tikino G.Platūkienė.

V.Bručienė pabrėžė, kad pašalpos ne tik „atimamos". „Trims Alytaus rajono šeimoms socialinė pašalpa buvo skirta išimties tvarka, nepaisant to, kad jie neatitiko įstatymu numatytų pašalpų skyrimo kriterijų", - teigė V.Bručienė. Anot jos, socialinė pašalpa buvo paskirta šeimai, kurioje neįgali motina viena augina dvi dukras ir viena iš dukrų studentė. Kitoms šeimoms, įvertinus jų padėtį, taip pat buvo skirtos pašalpos.

Lazdijiškė L.Margelienė irgi patikino, kad kiekviena pašalpa suteikiama arba ne vadovaujantis protingumo kriterijais bei objektyviai įvertinus situaciją.

Socialines pašalpas ir vienkartines išmokas iš savivaldybių biudžetų gaunantys gyventojai už tai turi atlikti jiems paskirtą visuomeninę veiklą - tvarkyti aplinką, teikti pagalbą socialinėse, švietimo, sveikatos, kultūros ir kitos įstaigose bei nevyriausybinėse organizacijose. Tačiau pasitaiko, jog kai kurie pašalpų gavėjai taip nenori imtis visuomeninei naudingos veiklos, kad atsisako net socialinių pašalpų.

Alytuje maždaug iš 140 pašalpų gavėjų, kurie buvo pakviesti atlikti visuomenei naudingą veiklą, 25 atsisakė.

D.Mazaliauskienės teigimu, Varėnos rajone, kol kas tokių atvejų nepasitaikė. „Kasmet pakviečiame vis daugiau varėniškių atlikti visuomenei naudingą veiklą. Vien 2013 metais tokių pašalpų gavėjų buvo 1667", - džiaugėsi D.Mazaliauskienė.