„Jeigu rinksitės naują piniginę, tai turėkite mintyje, kad eurai yra šiek tiek kitokie. Bent šitoje vietoje sutaupysite“, - alytiškiams pasakojo „Swedbank“ ekonomikos apžvalgininkas Nerijus Mačiulis. Jis įvardijo, kad Lietuva atitinka Mastrichto sutarties kriterijus: infliacija labai maža, o valdžios sektoriaus deficitas – mažesnis nei 3% (2,2%). Pasak N. Mačiulio, beliko birželį sulaukti teigiamo Europos komisijos sprendimo ir oficialaus kvietimo Lietuvai prisijungti prie euro.
Apžvalgininkas
Alytaus verslininkų dėmesį atkreipė ir dabartinę geopolitinę Lietuvos situaciją, ypač – santykius su Rusija. Buvo įvardinti jautrūs ekonomikos sektoriai – maisto pramonė ir pan. Pažeidžiamiausias Lietuvoje – transporto sektorius, kuris ketvirtadalį pajamų sukuria iš santykių su Rusija. „Rusija ir Europos sąjunga, kaip ir Rusija su Lietuva – labai integruotos. Rusija – trečia pagal dydį Europos sąjungos rinka, o Europos sąjunga yra pirma Rusijos rinka“, - gerąjį ateities scenarijų piešė ekspertas.
N. Mačiulio manymu - pagrindiniu ekonomikos augimo veiksniu Lietuvoje išliks vidaus vartojimas. Jį skatins ir darbo rinka – šalyje pastebimos nedarbo mažėjimo tendencijos. Europos komisijos duomenimis, natūralus nedarbas Lietuvoje yra 10-11 proc. Nuotaikos negadins augantis vidutinis atlyginimų dydis ir simbolinė infliacija, kuri perkamosios mūsų uždirbamų pinigųv galios neveiks.
„Lietuvoje matomos aiškios būsto rinkos atsigavimo tendencijos“, - gerą žinią laukiantiems brangsiančių butų, namų įvardijo banko apžvalgininkas. „Lietuva išlieka viena iš sparčiausiai augančių, tikėtina – sparčiausiai auganti Europos sąjungos valstybė“, - optimizmo nestokojo Alytuje viešėjės N. Mačiulis.