Alytaus miesto dienų šventė šiemet prasidėjo kalendorinę gedulo ir vilties dieną – birželio 14-ąją. Gedulo lyg nebuvo, o vilties, tikėkime, netruks - juk iš 14-os kandidatų į miesto kultūros premiją 10 liko tikėti šviesiu rytojumi ir diena, kai jų nuopelnai Dzūkijos sostinei galbūt bus įvertinti. „Kęstutis Ptakauskas“, - laužyta, tačiau lietuviška kalba iš didžiosios scenos prakalbo Japonijos ambasadorė Lietuvoje Kazuko Širaiši. Jos padėka, išsakyta kuklioje, tačiau nuoširdžioje kalboje, K. Ptakauskui, matyt, reiškia daugiau už bet kurią premiją, o žiūrovų susidomėjimas pirmąkart nemokama paroda – ir nekomercinį pripažinimą.
Dėl dėmesio kovoti, rodos, nereikia tik oro balionai. Jie, tradiciškai rytais, šnopuodami į miegančių Alytaus mikrorajonų‚ ausį“, atrodo – lyg Alytaus gyventojai, įskaitant Gintarą Šurkų, kuris šiemet oran nekėlė geriausiųjų abiturientų. Jie buvo pagerbti tradiciškai – Rotušėje ir bendra nuotrauka prie jos.
Netrūko ir kitų rinkimų – žurnalistai už metų veiklą garsinant Alytų „auksinę“ plunksną įteikė broliams dailininkams Algirdui ir Remigijui Gataveckams, miesto verslo struktūros atsigręžė ir pagerbė „Astros“ mašinų gamyklos vadovą Semioną Bondarevą ir Kaune gyvenančią Alytuje registruotos įmonės vadovę Akvilę Margelienę.
39-ąjį kartą Alytų matavo žingsniais. Tarptautinis sportinio ėjimo čempionatas, anksčiau pritrūkęs distancijos, šiemet, sprendžiant pagal pirmąją dieną, svetingiausias buvo ėjikams iš Lietuvos ir užsienio.
Į Dzūkijos muzikantų bei jų kolegų vakarą „Su gaivia bangele!“ iš Airijos atvyko Darius Mileris Nojus, su gimtojo miesto atlikėjais sudainavęs miesto himną. Prisijungė atostogas Kipre sutrumpinęs Artūras Sikorskis iš buvusios grupės „Vynas”, Paryžiaus žavesį į miesto dienų sceną išmainęs Giedrius Leškevičius, iš Jungtinės Karalystės sugrįžęs Alytaus roko lygos vokalistas Arvydas Beiga ir Alytuje, Lietuvoje gyvenantys, tačiau Alytaus metų estradoje nedažnai matomi kūrėjai ir atlikėjai.