Sekmadieninis asteroidas Dzūkijos kieme

„Santa Marija, ecilijus, spiritus sanktus…“, - meldžiausi rytą, prieš sumą, kaip dera katalikui. Dar prašiau pasigailėti miesto tarybos narių vėlių, kurios degs pragare. O, kad degs triguba liepsna – akivaizdu, šitaip kenkti alytiškiams, kurie saugo ir tausoja vaikystės prisiminimuose namus, apleistus ir nešildomus, kur elektra atjungta, kur nei lašo vandens nėra, iš kur pacukai sprunka, kaip nuo mero baisiausio.

Baigęs maldą, ketinęs mintis klaikias išsklaidyti ir tą klaikų šiukšlių rinkliavos mokestį į kieme, į penkis konteinerius įpūsti, fortkę atidariau.

Tada ir pasirodė šviesa, paskui trenksmas, slegiantis ausis, tartum rėžtų kalbą Seime gerb. Šimonytė – „neatstatysime pensijų sumažintų, gyvenkite iki 2014 metų“.

Matau lekia tiesiai į mane asteroidas tikriausias, nenusakomos spalvos, paskui jį – antras, trečias. „Viskas, gana būti kančioje“, - pamaniau ir atvėriau burną.

Toks nuostabus rytas su kava, šiandien, sekmadienio rytą ištiko mane.