Šildymo sezonui prasidėjus: kaip sukurti sveiką namų mikroklimatą

Kaip sako šmaikštusis orų spėjikas Naglis Šulija, tikram lietuviui orai visada blogi. Panašiai ir su šildymu - neapsisprendžiame, kada geriau - kai šalta ar kai karšta ir dėl užklumpančių ligų visada kaltiname tik prastą Lietuvos orą. Nors gali būti, kad išorinės lauko klimato sąlygos niekuo dėtos ir sunegalavote būtent dėl netinkamo mikroklimato patalpose, kuriose gyvenate ir dirbate. Kad visi gyvybiškai svarbūs fiziologiniai procesai vyktų normaliai, būtina palaikyti pastovią kūno temperatūrą, kuri ir lemia šiluminio jutimo komfortą organizme. Todėl, jei norite jaustis gerai, pasirūpinkite tinkamu mikroklimatu. Jį lemia keturi pagrindiniai veiksniai: oro temperatūra, oro drėgmė, oro kiekis ir jo judėjimas. Žinoma, svarbu ir CO₂ koncentracija, triukšmo lygis, apšvietimas.

Oro temperatūra. Specialistai tikina, kad tinkamiausia oro temperatūra gyvenamosiose patalpose - maždaug 18-21 ⁰C šilumos. Miegamajame ir patalpose, kuriose sportuojate, temperatūra privalo būti 2-3 ⁰C žemesnė. Panaši temperatūra turėtų dominuoti ir virtuvėje - ji ir taip pakyla nuo viryklės ir orkaitės, be to, čia intensyviau dirbame, tad nėra kada šalti. O štai vonios kambaryje temperatūra gali siekti ir 24 ⁰C. Bet tik vonioje. Apskritai gyvenamųjų patalpų oro temperatūra neturėtų būti aukštesnė nei 23 ⁰C, antraip pradės varginti galvos skausmas, smarkiai sumažės darbingumas, pablogės savijauta, silps imunitetas. Taigi tapsite mažiau atsparios peršalimo ligoms. Be to, vertinant patalpų temperatūrą, svarbu, kad oro temperatūros, išmatuotos ties grindimis ir 1,5 m aukštyje, skirtumas nebūtų didesnis kaip 2-3 ⁰C.

Verta žinoti. Kas vyksta mūsų organizme, kai oro temperatūra netinkama? Pasak medikų, esant aukštai aplinkos oro temperatūrai, išsiplečia kraujagyslės, daugiau kraujo priplūsta į periferines kraujagysles. Taigi per odą daugiau šilumos atiduodama aplinkai. O štai esant žemai aplinkos oro temperatūrai, odos kraujagyslės susitraukia, į jas priteka mažiau kraujo, mažiau prakaituojama ir mažiau šilumos išskiriama į aplinką, suaktyvėja medžiagų apykaita. Smarkiai sumažėjus kūno temperatūrai, ima nevalingai susitraukinėti raumenys, krečia drebulys.

Oro drėgmė. Geriausia, kai santykinė oro drėgmė patalpose - apie 40-60 procentų. Jeigu ji didesnė, esant vėsiam orui galite sušalti, o jei karšta - perkaisti. Be to, didesnė oro drėgmė sudaro palankias sąlygas įvairiems mikroorganizmams, ypač grybeliams, gyvuoti. O kur dar nemalonus, kaulus laužantis drėgmės pojūtis ir pelėsiu trenkiantis patalpų oras?.. Drėgmė pavojinga ne tik jums, bet ir pastatui - ardo jo konstrukcijas ir sienas. Kas vyksta esant per mažai oro drėgmei? Džiūsta gleivinė, kuri yra savotiškas barjeras, saugantis mus nuo pavojingų mikroorganizmų. Vadinasi, silpnėja imuninė sistema.

Verta žinoti. Jeigu norite tiksliai nustatyti oro drėgmę patalpoje, įsigykite specialų drėgnomatį. Jei jis rodys, kad drėgmės per daug, pasirūpinkite specialiais elektriniais drėgmės rinkikliais, o atsiradusius pelėsius šalinkite specialiu purškalu su chloru. Jeigu drėgmė per maža - ant radiatorių kabinkite specialius garinimo indus. Normalizuoti oro drėgmę taip pat padeda kambariniai augalai.

Oro judėjimas. Negerai, jei nuolat dirbate sandariose ir nevėdinamose patalpose. Taip pat negerai, jei, pravėrus langą, nuolat traukia skersvėjai. Pasak specialistų, geriausia būtų, jei oro srovė nuolat tekėtų išorinių sienų vidiniu paviršiumi, neleisdama ten užsilaikyti drėgmei ir daugintis įvairiems mikroorganizmams. Oro judėjimo greitis patalpose turėtų būti iki 0,05-0,1 m/s - tik tokiu atveju oras jose keisis ir galėsime kvėpuoti švaresniu nei iškvėptas oru. Didesnė oro apytaka turi būti virtuvėje, vonioje ir tualete. Jei patalpa nevėdinama, įkvėptas deguonis virsta anglies dvideginiu, nuo kurio pertekliaus pradeda skaudėti galvą, sumažėja darbingumas ir t. t. Kad anglies dvideginio koncentracija patalpose liktų normali, per valandą vienam žmogui reikia 50 m³ oro. Kiek kartų per valandą oras turi keistis patalpose, priklauso ne tik nuo patalpos tūrio, bet ir nuo joje esančių žmonių skaičiaus. Teigiama, kad gyvenamosiose patalpose oras turėtų keistis ne mažiau kaip tris kartus per valandą. Atminkite - patalpas geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai nei po truputį ilgą laiką. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad prastai vėdinamose patalpose dirbantys žmonės serga dvigubai dažniau nei tie, kurių patalpos nuolat vėdinamos. Nuo gaivaus oro ne tik geriau jaučiamės, bet būname aktyvesni ir darbingesni. Be to, reguliariai vėdinamose patalpose mažiau nemalonių kvapų, dulkių ir virusų.

Verta žinoti. Oro judėjimas ypač svarbus butuose su plastikiniais langais. Kad oras juose judėtų, turi būti įrengta puiki vėdinimo sistema, nuolat pravertos orlaidės.

Įvairūs kvapai, lakios kenksmingosios medžiagos, dulkės. Dulkės atsiranda iš negyvų žmogaus odos ląstelių, gyvūnų pleiskanų, nutrupėjusių plaukų, augalų ar maisto ir kt. Manoma, kad apie 75 proc. patalpose esančių dulkių sudaro būtent negyvos odos ląstelės, kuriomis minta dulkių erkutės, ypač pavojingos alergiškiems žmonėms. Štai kodėl visas patalpas ne tik reikia nuolat vėdinti, bet ir valyti sausuoju bei šlapiuoju būdu. Šluostyti drėgnu skuduru būtina ne tik grindis, bet ir lentynas, baldus, žaliuzes. Biure nelaikykite nereikalingų daiktų, kartkartėmis specialia priemone valykite kompiuterį.

♦ Temperatūrų kaita organizmui pavojinga. Jeigu lauke labai šalta, o patalpa ar automobilis smarkiai prikaitinti, organizmas nespėja greitai reaguoti į drastiškus temperatūrų svyravimus, todėl padidėja tikimybė susirgti. Tiesa, kuo labiau užsigrūdinę esame, tuo mažesnį poveikį mums turi temperatūrų pokyčiai.

♦ Jeigu itin karštas patalpas vėsinsite kondicionieriumi, atminkite, jog, nustatę pernelyg kontrastingą temperatūrą, taip pat rizikuojate gauti slogą, susirgti gerklės ligomis. Kad oro kondicionierius nekenktų sveikatai, jį reikia tinkamai prižiūrėti: papildyti nekenksminga aplinkai šaldomąja medžiaga, išvalyti dulkes ir kitus nešvarumus.

♦ Gerai savijautai svarbu ir tai, kaip šiluma pasiskirsto patalpoje. Geriausiai jaučiamės, kai šiltesnis oras kaupiasi maždaug pėdų, šiek tiek vėsesnis - galvos lygyje. Štai kodėl daugelis būsto specialistų pirmuosiuose namų aukštuose siūlo įsirengti šildomąsias grindis.

♦ Perkant kilnojamus elektrinius šildytuvus, reikėtų atkreipti dėmesį į jų galingumą, apšildomą plotą ir technines charakteristikas. Geriausi kaitrolaidžiai turi įmontuotus termostatus, kurie automatiškai palaiko patalpoje reikiamą temperatūrą.

♦ Norite sužinoti, koks mikroklimatas jūsų patalpose? Šiandien tokia paslauga jau teikiama. Speciali kilnojamoji laboratorija tam tikrais prietaisais gali tiksliai nustatyti, kokie parametrai jūsų patalpose ir ar jie iš tikrųjų atitinka patalpų mikroklimatui keliamus reikalavimus.