Prie „Senukų“ prekybos centro Alytuje - naujausia, mūsų mieste jau antroji „City pizza“ picerija, šįkart kiek kitokia, skirta „amerikietiškam stiliui“. Nesat ragavę storulės picos? Nestorapadė, bet išties bene storiausia pica Alytuje – jau ne prabanga, o kasdienis maistas.
„Amerikietiškas maistas niekada nebuvo vaistas, bet visas mūsų gyvenimo būdas, ritmas jau nėra kaip senovėje, todėl keičiasi požiūris į mitybą“, - sako ne tik Alytuje, bet ir Klaipėdoje veikiančių „City Pizza“ picerijų vadovas, bendrovės „Maistas greitai“ bendrasavininkis
Kęstutis Tamulynas, su kuriuo -
Alytausgidas.lt interviu apie alytiškių, išpažįstančių greitą maistą, skrandžio prioritetus ir ypatumus.
- Norėtųsi, kad lietuviai maitintųsi sveikiau, bet skrandžiui neįsakysi, juolab – kliento. O greitis, matyt, dėl viso mūsų skubaus gyvenimo.- Kad ir per dešimt minučių, aišku, ne piko metu. Gal teks palaukti ir ilgiau, tačiau ką tikrai garantuojame, kad ir parduodami beveik gatvėje, tiksliau automobilių stovėjimo aikštelėje, maisto kokybę sieksime išlaikyti restoraninę.- Jeigu lankėtės mūsų pirmoje picerijoje netoli
Alytaus poliklinikos, turbūt supratote, kad „lygį“ išlaikyti ar net kelti galima net neauginant patiekalų kainų. - Tada, prieš pustrečių metų, pradėjome vadinamosios krizės aplinkoje. Ne vienas mums pranašavo neilgą verslą, bet taip neįvyko. Matyt, išmokome dirbti ne tik gerai, bet ir taupiai - viską gaminame, atliekame savo jėgomis, nesamdome direktorių, pamainos ar kitų vadybininkų. Tokiu būdu patiriame mažiau sąnaudų nei daugelis vadinamųjų „stambių“ konkurentų, o jei ir parduodame pigiau – pajamos mums sugrįžta, matyt, nemažesnės, nes picas parduodame kasdien ir tikrai po nemažai.- - Vidutiniškai po 100. Pradžioje, žinoma, mažiau. Jeigu paklaustumėt skaičiaus, kiek picų Alytuje pardavėme per visą laiką – atsakyčiau „nežinau“, tačiau spręsdamas pagal tai, kaip greitai klientai atrado mūsų naująją piceriją, galiu pasakyti, kad 100-tūkstantosios picos sulauksime greit.- Tokių minčių turime, bet kol kas čia žengiame dar antrąjį žingsnį – Alytuje pirmą specializuotą, amerikietiško stiliaus maitinimo vietą.- Amerika – tai nebūtinai nesveikas maistas. Mes Alytuje nusprendėme pasiūlyti ne tik tradicines, bet ir storesnes, sotesnes picas. Čia, naujoje picerijoje, jų – nemažiau dvidešimt rūšių ir nors miltų joms kepti sunaudojame beveik dukart daugiau, vidutinės (32 cm) picos kainos nepakito, tik šeimyninė (42 cm) brangesnė vos litu.- Neatspėjote. Nė vienoje picerijoje neprekiaujame alumi ar kitais, stipresniais, gėrimais. Ir to nedarysime, nes mūsų stiprybė ir verslas – picos, o ne alkoholis. Gal mažiau uždirbame, bet užtat turime klientus nuo 5-erių iki 75-erių metų, kurių mums nereikia varyti iš patalpų...- Čia kiek mažiau pinigų nei mums taip pat gerai pažįstamoje Klaipėdoje. Tačiau miestas mažesnis, todėl, tikimės, dvi skirtingos mūsų picerijos sėkmingai aptarnaus visą miestą. - Kaip ir daugelis lietuvių, alytiškiai nepamilo picų su ančiuviais, kapareliais. Tačiau picų valgytojai Alytuje daugiau nei kitur renkasi ne pikantišką, o česnakinį padažą, čia paklausesnės aštrios picos, kurioms kartais jau neužtenka . „Stipresnių“, meksikietiškų, pipirų tenka ieškoti užsienio parduotuvėse. Kas dar dėl Alytaus „specifikos“ - darbuotojai. Atrodo, čia nemažai bedarbių, tačiau tinkamą specialistą surasti ir jį išmokyti užtrunka.- Naujai priėmėme keturis, dirbo penki. „Kaita beveik „nulinė“. Gal todėl, kad esame kaip komanda, jaučiamės kaip šeima. Joje - nuo jaunimo beveik iki pusamžių žmonių, kurie prisideda prie to, kad mūsų pica būtų ne bet kokia, o Alytuje galbūt ir geriausia.- Iš pradžių kepėme kaip iš vadovėlių, žinoma, naudojom lietuviškus miltus. Dabar suradome picos pado „formulę“, kuri geriausiai tenkina tiek mus, tiek klientus. Ir čia jokios paslapties nėra – už lietuviškus kokybiškesni, pavyzdžiui, suomiški miltai, vanduo ir mielės. Visa kita yra kiekvieno fantazijos reikalas– galima pilti aliejų, dėti sviestą, margariną, cukrų druską. „City pizza“ ypatinga tuo, kad mes vengiame „paruoštukų“ – jei picos padą kepame, tai čia ir dabar, tik jūsų akyse, iš šviežiai iškočiotos tešlos.- Po Alytaus mes įžengėme į Klaipėdą, dabar – antras žingsnis Dzūkijos sostinėje. Palinkėkite veiksmo toliau. Norų turime. Pirma – kad apie mūsų naująją, išties matomoje vietoje įsikūrusią piceriją prie „Senukų“ sužinotų dar tiek Alytaus, kiek picų užsakoma Vingio gatvėje. Antra – kad sektųsi plėstis toliau. O planų neslepiame – ateityje alytiškiams mėginsime siūlyti ir Londono alytiškių pamėgtą keptą viščiuką su bulvyčių „kalnu“, ir kitų populiariausių pasaulio virtuvių maisto.