Vilniaus gatvės liūtukai – savo vietoje, Nemune iškilusioje saloje – kiti (NUOTRAUKOS)

„Išgelbėk liūtukus“, - taip galima pavadinti sąjūdį, kilusį siekiant išgelbėti esą iš Vilniaus gatvės dingusius, šimtametį pastatą nr. 27 saugojusius liūtukus. „Kas paaiškins - ties piliakalniu, kur atsirado sala, kas ant jos per statulos? Nuo kranto labai panašu į liutukus, kurie buvo Vilniaus gatvėje“, - domėjosi mūsų skaitytojas Povilas M. Neabejingųjų liūtukų likimui buvo daugiau, ypač tarp tų alytiškių, kurie dviračiais važinėja taku prie Nemuno upės. Ne vienam atrodė, kad saloje - būtent istoriniai liūtukai iš Vilniaus g.

Eidami esą dingusių liūtukų pėdomis, iš pradžių apsilankėme Vilniaus gatvėje. Čia jie buvo abu. Toliau teko keliauti prie neseniai atsiradusios Nemuno salos. Iš dviračių tako pusės, nuo Dainų slėnio pusės, saloje, liūto skulptūra matėsi gerai. Tačiau kaip pasiekti salą, o dar su fotoaparatu? Nufotografuoti iš tolo? Galima, bet norėjosi paliesti savo rankomis. Nukakti valtimi? Pakalbėjus su vietos alytiškiu, gimė valties planas, tačiau nei medinės, nei guminės aplink neatsirado. Nusigauti oru? Alytaus aeroklubas patvirtino tokią paslaugą suteiksiantis savo naujuoju pramoginiu „Cesna“ lėktuvėliu, bet perspėjo, kad virš Alytaus kylantys tik pagal išankstinius užsakymus.

Teko paklausyti Nemuną gerai pažįstančio alytiškio patarimo salą nuo I Alytaus, piliakalnio pusės pasiekti savo kojomis. „Prieš 200 metų Napoleonas Bonapartas per Nemuną čia kėlėsi su visa armija, ginklais, arkliais, mes gi – tik su mobiliografijos aparatėliu“, - ramino mintis. Ir ką – „baisiausias“ dalykas – upės viduryje išties stipri, plaukti beveik verčianti srovė, nepermatomas vanduo ir netikėti akmenys po kojomis, visa kita – nesudėtinga pramoga, kurios metu didžiausias gylis – 130 cm.

Pirma brydė į salą - apie dešimt minučių, antra – jau su daugiau mantos, ilgesnė, o rezultatas tikrai vertas pastangų. Ne pramogų centras, bet savotiškas nuotykių parkas, kuriame - daug kriauklių, įdomios formos akmenų, kiro kauleliai ir, žinoma - liūtas. Vienas, antrasis, kurį irgi valtimi atplukdė Alytaus dalies, vadinamos Kurortu, gyventojas Algis Ž., sako, išplaukė baidarininkų kryptimi.