Dauguose - atostogos pagal „Pinigų kartą“

Daugai įsikūrę Alytaus rajone, 22 km į rytus nuo Alytaus, prie Vilniaus–Alytaus magistralinio kelio. Iš visų pusių jį supa ežerai, didžiausias ir giliausias iš jų – Daugų (Didžiulio) ežeras. Norint jį apeiti, teks įveikti 42 km. Vingiuotos ežero pakrantės, pusiasaliai, įlankos, nedidelės apvalios salos – kur dar gali regėti tokią vietą, skirtą poilsiui, žūklei ir vandens pramogoms. Daugų apylinkėse net 12 ežerų.

Svarbiausias miesto kultūros objektas – Daugų Dievo Apvaizdos bažnyčia, šiemet švęsianti 150 metų jubiliejų. Joje saugomi XIX a. paveikslai: „Vienuolis su avinėliu“, „Klūpanti vienuolė“, „Jonas Evengelistas“ ir kiti.

Spalvinga Daugų miesto rekonstruota senoji turgaus aikštė – dar viena laisvalaikio praleidimo vieta, kurioje yra žaidimų aikštelė vaikams, treniruokliai suaugusiems, o po aukštaūgiais medžiais esantys suoleliai – ramiam poilsiui su knyga rankose.

Jeigu nuspręsite pasiplaukioti Didžiulio ežeru, jūsų laukia netradicinė pažintis su Daugų miestelio apylinkėmis. Daugų ežero legendų kelias prasideda Daugų mieste, ties Avistos Upeliu:

- Pietiniame Daugų (Didžiulio) ežero krante, Bukaučiškių kaime turistus vilioja raudonų plytų romaninio stiliaus Bukaučiškių bažnytėlė koplyčia (XIX a.) ir įspūdingas liepų takas.

- Šiauriniame jo krante stūkso nuolat lankomas Aukakalnis (arba Alkos) – senovės lietuvių apeiginė vieta. Kalvą, kuri primena plokščią piramidę, iš trijų pusių juosia ežero vilnys. Nuo jos atsiveria gražūs Daugų apylinkių vaizdai. Pabuvę čia žmonės įgauna energijos, vidinės ramybės. Archeologai aptikę I tūkst. senovės gyvenvietės liekanų.

- Ypatinga energetika pagarsėjusi ir Žvirgždėnų pušis (skersmuo 1 m, aukštis 13 m), auganti Daugų apylinkėje, Žvirgždėnų kaime, prie kelio Daugai–Pivašiūnai, už 3 km nuo Daugų. Prie tos pušies esą vaidendavęsi. Elgetos čia prašydavę išmaldos. Žmonės jiems mėtydavę arba palikdavę pinigų. Kalbama, kad ir dabar gyventojai dar randa ten monetų.

- Dar vienas egzotiškas kampelis, nutįsęs apie 1,5 km Rimėnų kaimo link – Bandūragio įlanka, kurią labai mėgsta žvejai. Sakoma, kad čia gyvena dideli, net daugiau kaip 2 metrų ilgio šamai, kurie guli dugne lyg apsamanoję rąstai. Jie kaip ežero sargai tik saulei nusileidus išplaukia į paviršių.

- Ežero šiaurinės atšakos kyšulyje stūkso Salos , dar vadinamas Daugų, piliakalnis, stačiašlaitis II tūkst. pradžios gynybinis įtvirtinimas. O šiaurinio kranto Daugų pietvakariniame pakraštyje aptinkama piliavietė-kapinės. Manoma, kad šioje vietoje galėjo būti XIV–XV a. didžiojo kunigaikščio medžioklės dvaras.

- Daugų salos pietinėje dalyje, tarp pelkių, riogso įspūdingas Mergos akmuo. Pasak legendos, valdant grafui Brastauskui, visi baudžiauninkai tiesę Velnio tiltą. Vienai kaimo mergai šis darbas pasirodęs pernelyg sudėtingas ir alinantis, tad ji nepaklususi liepimams ir tinginiavusi namuose. Už tai ją tėvas užplakęs rykštėmis ir prakeikęs: „Kad tu akmeniu pavirstai“. Taip Saloje atsiradęs 255 cm ilgio, 195 cm pločio akmuo. Poilsiauti prie vandens pritaikyti Daugų ežero paplūdimiai.

Prie Daugų irklavimo bazės Salos kaime paplūdimyje įrengta krepšinio ir vaikų žaidimų aikštelių, pastatyta lauko suoliukų, dviračių stovų, persirengimo kabinos, nuleista į vandenį čiuožykla, įrengta lauko buitinė nuotekynė, apšviesta teritorija. Rekonstruotoje irklavimo bazėje įrengti kambariai, konferencijų salė. Ilsėtis prie vandens atnaujintas ir paplūdimys prie Daugų technologijos ir verslo mokyklos.