Lietuvos delegacijos pastangos paversti ES Regionų komitetą Baltijos žemdirbių gynėju – atsipirko

„Aš gerai įsisąmoninau jūsų norą, jog tiesioginės paramos žemdirbiams suvienodinimas yra labai svarbus naujosioms ES valstybėms narėms. Šiam jūsų iškeltam klausimui aš skirsiu didžiulį dėmesį" - tai citata iš laiško, kurį praėjusios savaitės pabaigoje iš Prancūzijos Overnės regiono prezidento Rene Souchon gavo LSA viceprezidentas, Alytaus rajono savivaldybės meras bei Regionų komiteto (RK) narys Algirdas Vrubliauskas.

R. Souchon, kuris yra buvęs Prancūzijos Žemės ūkio ministru, rengia nuomonės projektą RK vardu labai svarbiu Lietuvai, o ir visai Europai, klausimu - dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos reformos (BŽŪP).

Tuo, kad vienas įtakingiausių RK narių įsiklausė į Lietuvos RK narių pasisakymus, pataisas ar laiškus, ir su kaupu ištesėjo savo pažadą atkreipti dėmesį į diskriminacinį Lietuvai, o ir kitoms naujosioms ES valstybės, reformos pasiūlymą, buvo galima įsitikinti kovo 26 d. Briuselyje vykusio RK posėdžio metu, kuomet daugiau nei 100 ES regionų ir miestų vadovų svarstė Komisijos pasiūlymus dėl BŽŪP po 2013 m. Posėdyje dalyvavę RK nariai iš Lietuvos - be A.Vrubliausko, taip pat dalyvavo Tauragės r. savivaldybės tarybos narys Robertas Pieča bei Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos narys Audrius Bielskus - galėjo tik džiaugtis, kad R. Souchon iš esmės pakoregavo savo parengto dokumento tekstą. Naujoji dokumento versija, skirtingai nei ankstesnės, aiškiai kritikuoja Europos Komisijos siūlymą atidėti tiesiogės paramos žemdirbiams suvienodinimą tarp valstybių narių, bei ragina Komisiją parengti preliminarų visiško paramos suvienodinimo Europos mastu grafiką.

Priešingai mąstančius Europos regionų ir vietos valdžių atstovus R. Souchon ragino „nebūti tokiais egoistais", ir parodyti daugiau teisingumo naujųjų ES šalių atžvilgiu, kurios, anot pranešėjo, yra akivaizdžiai šios politikos diskriminuojamos. Kaip pavyzdį RK nariaims jis pateikė skaičius: tiesioginės paramos vidurkis ES senosiose šalyse (ES-15) siekia 285 eurus už hektarą, tuo tarpu, naujųjų šalių (ES-12) išmokų vidurkis tesiekia 112 eurų už hektarą, nepaisant to, kad visi ūkininkai dirba toje pačioje vieningoje Europos rinkoje.

Regionų komiteto nariai patvirtino nuomonę, kuri kritikuoja Europos Komisijos siūlomą paramos paskirstymą kaip nepakankamai teisingą. Tiesa, tai dar nėra galutinė RK poziciją - dėl galutinės versijos RK nariai apsispręs gegužės 3-4 d. vyksiančioje plenarinėje sesijoje. Žinant, kad pirminei nuomonei buvo pateikta beveik 300 pataisų, galima prognozuoti, jog plenarinėje sesijoje dėl šio dokumento užvirs tikras mūšis.

Primename, kad praėjusį spalį Europos Komisija paskelbė ambicingus ES bendrosios žemės ūkio politikos reformos planus ateinančiu 2014-2020 m. finansiniu periodu. Vienas iš pagrindinių šios politikos tikslų - padėti Europos ūkininkams konkuruoti tarptautinėje rinkoje, mokant jiems tiesioginės paramos išmokas. Nors visų trijų Baltijos šalių ūkininkai nuo įstojimo į ES 2004 m. gauna žemiausio lygio tiesioginę paramą ES, palyginus su kitų valstybių narių ūkininkais, Komisijos siūloma reforma šių skirtumų panaikinti nežada - Baltijos šalių ūkininkams iki 2020-ųjų pabaigos tektų pačios mažiausios išmokos už hektarą, beveik du kartus mažesnės už vidutinę ES išmoką.

ES Regionų Komitetas bus pirmoji ES institucija, kuri parengs savo nuomonę dėl BŽŪP reformos po 2013 m. Vėliau estafetę perims Europos Parlamentas bei ES Taryba.

Karolina Štelmokaitė
Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė Briuselyje