Pasaulio moterų krepšinio pradininkė gimė Butrimonyse

Kovo 4 dieną 1737 m. sudegė I Alytaus bažnyčia. Švenčiant Šv. Kazimiero atlaidus, vyko pamaldos I Alytaus bažnyčioje. Vėliau visi miestelėnai persikėlė į kairiajame krante buvusią Šv. Kazimiero bažnyčią. Pamaldų metu dėl nežinomų priežasčių kilo gaisras...

1737 m. sudegė I Alytaus bažnyčia. Švenčiant Šv. Kazimiero atlaidus, vyko pamaldos I Alytaus bažnyčioje. Vėliau visi miestelėnai persikėlė į kairiajame krante buvusią Šv. Kazimiero bažnyčią. Pamaldų metu dėl nežinomų priežasčių kilo gaisras I Alytaus bažnyčioje. Sudegė klebonija, bažnyčia ir joje saugotos valdovų Alytaus miestui suteiktos Magdeburgo teisių privilegijos, įvairūs miestiečių dokumentai.

1908 m. Ūdrijoje, Ūdrijos vls., Kalvarijos apskr., Suvalkų gub. (dab. Alytaus r.) gimė Antanas Verksnys. Lietuvos kariuomenės karininkas. Dimisijos pulkininkas leitenantas. Mirė 1996 m. rugpjūčio 3 d. Vilniuje.

1925 m. Marijampolėje gimė Kazimieras Savičius-Uranas. Partizanas, tremtinys. Dimisijos kapitonas. Mirė 2008 m. sausio 15 d. Alytuje.
2010 m. Alytuje lankėsi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

1808 m. Dapkiškėse, Kalvarijos apskr., Augustavo gub. (dab. Alytaus r.) gimė Simonas Konarskis. 1830-1831 m. Lenkijos ir Lietuvos sukilimo dalyvis. Sušaudytas 1839 m. vasario 27 d. Vilniuje.

1918 m. Niu Britene, JAV gimė Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Lietuvos partizanų vadas, brigados generolas, Alytaus mokytojų seminarijos mokytojas. Sušaudytas 1957 m. lapkričio 29 d. Vilniuje. 2007 m. (po mirties) suteiktas Alytaus miesto garbės piliečio vardas.

1876 m. Bazoruose, Trakų apskr., Vilniaus gub. (dab. Alytaus r.) gimė Chalilis Janušauskas. Rusijos kariuomenės pulkininkas. Lietuvos centrinio pašto skyriaus viršininkas. Kauno totorių bendruomenės pirmininkas. Kauno mečetės statybos komiteto pirmininkas. Mirė 1938 m. birželio 8 d. Kaune.

1965 m. Alytuje gimė Valdemaras Martinkėnas. Futbolininkas. 1991 m. Lietuvos čempionas. 1993 m. Ukrainos čempionas. 1991-1997 m. Lietuvos rinktinės vartininkas. 1989, 1992 m. geriausias Lietuvos futbolininkas. Žuvo 2004 m. liepos 20 d. Nova Gorica, Slovėnijoje.

1893 Alytuje gimė Kostas Balukevičius. 1919-1921, 1922-1925 m. Alytaus miesto burmistras. Mirė 1958 m. gegužės 17 d. Alytuje.

1993 m. Alytaus kraštotyros muziejuje atidaryta pirmoji Alytaus kolekcininkų paroda.

1792 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis suteikė Nemunaičiui Magdeburgo teises ir herbą.

1997 m. iš senosios Alytaus geležinkelio stoties išvyko paskutinis traukinys. Nebenaudojami geležinkelio bėgiai buvo išardyti. Baigėsi beveik šimtą metų trukusi miesto geležinkelio istorija.

1898 m. Rygoje gimė Dineika Karolis. Pedagogas, visuomenės veikėjas. Nuo 1927 m. Alytaus valstybinės gimnazijos fizinio lavinimo mokytojas. Nuo 1934 m. Kūno kultūros rūmų inspektorius, Kūno kultūros kursų lektorius. Dirbdamas Alytuje dalyvavo daugelio organizacijų veikloje: Alytaus skautų tunto turtininkas, Vilniui vaduoti sąjungos Alytaus skyriaus narys. K. Dineikos iniciatyva pradėtas statyti Dzūkų stadionas. Mirė 1980 m. rugpjūčio 13 d. Druskininkuose.

1907 m. Ūdrijoje, Kalvarijos apskr., Suvalkų gub. (dab. Alytaus r.) gimė Vytautas Kazimieras Jonynas. Grafikas, skulptorius, vitražistas, pedagogas. Mirė 1997 m. gruodžio 4 d. Vilniuje.
1992 m. Peršėkininkuose, Alytaus r. pastatytas paminklas knygnešiui Kazimierui Stasiukynui. Autorius Vladas Krušna.

2008 m. veiklą pradėjo informacinis miesto portalas www.alytausgidas.lt

1868 m. Butrimonyse, Trakų apskr., Vilniaus gub. (dab. Alytaus r.) gimė Senda Berenson Abbot. Viena iš moterų krepšinio pradininkių pasaulyje. Dirbo fizinio lavinimo mokytoja Smitho koledže, JAV. 1893 m. kovo 22 d. surengė pirmas moterų krepšinio rungtynes. Parašė pirmąjį krepšinio taisyklių vadovą, skirtą moterims. 1985 m. įtraukta į Dž. Neismito krepšinio šlovės muziejų, 1999 m. - moterų krepšinio šlovės muziejų. Mirė 1954 m. vasario 16 d. Tituluojama pasaulinio moterų krepšinio motina.

1898 m. Butrimiškėse, Ūdrijos vls., Kalvarijos apskr., Suvalkų gub. (dab. Alytaus r.) gimė Kostas Kanauka. Veterinarijos gydytojas, veterinarijos daktaras. Profesorius. Mirė 1976 m. lapkričio 7 d. Longmidou, Masačiusetso valstija, JAV.

1993 m. Vidzgirio miške atidengta „Sulaužyta Dovydo žvaigždė“ - memorialas holokausto aukoms atminti. Skulptoriai A. Smilingis, J. Meškelevičius, arch. R. Vasiliauskienė.

1848 m. gimė Bielinski Josef. Lenkų istorikas, gydytojas. 1892-1897 m. dirbo gydytoju Alytuje. Mirė 1926 m. birželio 15 d.

1907 m. Eigelonyse, Butrimonių vls., Trakų apskr., Vilniaus gub. (dab. Alytaus r.) gimė Juozas Čyžius. Rašytojas, prozininkas, dramaturgas. Mirė 1971 m. kovo 2 d.

1927 m. Diržameniuose, Varėnos vls., Alytaus apskr. (dab. Varėnos r.) gimė Izabelė Baublytė - Balčiūnienė. Poetė, memuaristė. 1941-1958 m. gyveno tremtyje. Nuo 1960 m. gyveno Alytuje.

2006 m. įkurtas Alytaus kolekcininkų klubas.

1912 m. Pilkaraistyje, Merkinės vls., Trakų apskr., Vilniaus gub. (dab. Alytaus r.). gimė Aleksandras Drobnys. LTSR valstybinis veikėjas, ekonomistas. 1940 m. liepos mėn. paskirtas Lietuvos banko valdytoju. 1942–1944 m. LTSR finansų liaudies komisaro pavaduotojas, 1944–1957 m. finansų liaudies komisaras, finansų ministras. 1957–1958 m. ir 1965–1984 m. LTSR Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojas. 1958-1984 m. LTSR valstybinės plano komisijos (nuo 1978 m. - komiteto) pirmininkas. 1947–1985 m. LTSR Aukščiausiosios Tarybos, 1962–1966 m. TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas. Nuo 1956 m. LKP Centro komiteto narys. Mirė 1998-11-06 Vilniuje.

1963 m. pradėjo dirbti vyno gamykla. Dabar AB „Alita“.

1856 m. Jociūnų k., Trakų apskr., Vilniaus gub. (dab. Jociūnai, Alytaus r.) gimė Antanas Lekavičius. Dailidė. Knygnešys. 1871-1888 m. Gailintėnuose, Raitininkuose, Kastriškėse mokė vaikus skaityti, rašyti, poterių ir giedoti.
1993 m. Naujojoje g. atidarytas naujas Taupomojo banko pastatas (dab. viešbutis „Odė“).

1977 m. LTSR AT Prezidiumo įsaku Alytus tapo respublikinio pavaldumo miestu.

„Alytaus kalendoriaus“ rengėjas, Alytaus kraštotyros muziejaus istorikas