Penktadienis, gruodžio 15, 2017
Pradžia Archyvas Interviu Alytiškis reperis W. Valo: apie save krepšinyje ir dziudo, apie muziką su...

Alytiškis reperis W. Valo: apie save krepšinyje ir dziudo, apie muziką su grupe ir solo

0

Ar kas išdrįstų pasakyti, kad repas Lietuvoje yra nepopuliarus ar tuo labiau miręs? Praeiti, bei šie, 2017 metai, parodė, kad hip-hopo ritmu gali judėti pilnos „Siemens“ ir „Žalgirio“ arenos.

Lilo ir Innomine bei „G&G Sindikato“ pėdomis sekti bando ir perspektyvi repo grupė „Z on A“. Apie repo kultūrą, anglų kalbą bei dar daugiau pokalbis su grupės lyderiu bei vokalistu Valiumi Klimavičiumi.

– Valiau, papasakok kaip repas atsidūrė tavo gyvenime?

– Greičiausiai viskas prasidėjo nuo mano pirmosios repo dainos, kuri man labai patiko. Tai buvo Marky Mark ir Prince Ital Joe – „United“. Vėliau Markas Walhbergas išaugo į puikų aktorių ir repu per daug nebeužsiėmė. Bet manau, kad ir labai gerai, nes aktorystė jam sekasi kur kas geriau. Vėliau mano grojaraštyje atsirado „Coolio“, „2pac“ ir NAS. Manau, kad niekur nepabėgau ir nuo Eminemo bei visos „8 mylios“ bangos.

– Tavo muzika vien tik anglų kalba. Kodėl nusprendei repuoti angliškai?

– Turiu pomėgį studijuoti ir mokytis dainų žodžius, o mėgstamiausi kūriniai yra būtent anglų kalba. Taip pomėgis ir peraugo į savos kūrybos pradmenis. Vieną dieną pabandžiau įrašyti NAS ir „2 Pac“ – „Thugz Mansion“ dainą ant „Nirvana“ dainos „Smells Like Teen Spirit“ melodijos. Nesigavo. Nesupratau, kas yra taktas, ritmas ir dar daugelis muzikinių dalykų. Atrodė, kad aš viską moku, bet tiesa buvo visiškai kitokia. Neturėjau jokio supratimo apie muziką. Na, bet mėginimas draugui paliko kažkokį įspūdį ir jis paklausė, ar aš esu kažką sukūręs pats. Ta mintis pasėjo mano galvoje daigą, kad jei gali jie, tai gal galiu ir aš.

Daug laiko skyriau tekstų analizavimui, rimavimo technikoms ir taip prasidėjo mano paties rašymai. Neturiu kategoriško nusistatymo, kad kursiu vien tik angliškai. Priešingai, šiuo metu daug dėmesio skiriu tekstų rašymui gimtąja kalba.

– Nedaug kam pavyksta taip gerai repuoti anglų kalba. Iš kur tokia tartis?

– Ačiū, bet nemanau, kad mano angliškų žodžių tarimas yra labai geras. Visada juk galima geriau! Šita tarties bėda būdavo aktuali prieš dešimt metų, tačiau kuo toliau, tuo labiau europėjam ir anglų kalboje vis mažiau girdėti tas slaviškas akcentas. Į priekį einame visi.

– Karjerą kūrei su „Z on A“ grupe, dabar Willie Walo. Ar gyveni dviem frontais ar vis dėlto „Z on A“ jau dingo iš tavo planų?

– Žinoma, kad du frontai! Su „Z On A“ esame sukūrę tiek medžiagos, kad jau užtektų ir naujam leidiniui, prie kurio ir planuojame dirbti per šią vasarą. Willie Valo – projektas, kuriame dominuos repo stilius. Turiu daug energijos, esu sukūręs nemažai tekstų ir noriu, kad jie virstų kūriniais. Degu muzika, noriu kurti, tą ir darysiu.

– Gana sparčiai kyli muzikiniais laiptais. Ar pačiam tenka strateguoti kaip gauti daugiau koncertų ar vis dėlto turite žmogų, kuris užsiimtų vadyba, o jūs – vien tik muzika?

– Svarstau, kad šiuo metu mes esame dar tik antrajame didelio dangoraižio aukšte. Grupės įkūrimo pradžioje viskuo užsiėmėme patys. Dabar džiaugiamės, kad mums padeda Anatolijus Chudoba. Darbų pasidalinimas leidžia daugiau laiko ir dėmesio skirti kūrybai, tuo labai džiaugiamės. Tačiau kalbant apie W. Valo veiklą, tai ja rūpinamės patys.

– Esi prisiekęs žalgirio fanas, žaidi krepšinį ir pats. Ar visa tai tavo gyvenime atsirado pradėjus domėtis repu, hip hopu?

– „Žalgirį“ myliu visą gyvenimą, o krepšiniu domėtis pradėjau žymiai anksčiau nei repu. Kieme žaisdavome ir žiemą ir vasarą. Turėjome krepšinio aikštelę su dviem krepšiais: vienas „didelių“, o kitas aikštelės paraštėse „mažų“.

Kol augome, trindavomės ties pastaruoju. Esu baigęs Alytaus sporto mokyklos krepšinio sekciją, o prieš tai daug metų sportavau dziudo. Esu buvęs Lietuvos dziudo čempionas. Tai galiu drąsiai teigti, kad sportas mano gyvenime atsirado žymiai anksčiau.

– Lilas ir Inomine, „G&G Sindikato“ neišblėstantis populiarumas parodė, kad repas turi labai didelę klausytojų armiją. Kaip manai, kodėl tuomet tiek mažai iki šiol buvo koncertuojama didžiajai auditorijai?

– Arenų mada tik dabar yra pasiekusi piką. Anksčiau buvo reta Lietuvos grupė, kuri galėjo pasvajoti, kad vieną dieną koncertuos tokiose lokacijose. Labai smagu, kad atėjo tokie laikai. Užaugo atlikėjai, užaugo ir visuomenė.

– Kodėl repo atstovo niekada neišvysi pramoginėse laidose? Galbūt pats kada planuoji tapti žinoma pramogų pasaulio dalimi?

– Gal niekas nekviečia reperių. Jei laidos turinys yra prastas, tai greičiausiai dėl šios priežasties ir nepamatysi repo atstovo. Visų pirma tai yra tiesiog per dideli kontrastai. Nei reperiui įdomu kalbėti apie virbalus ir mezginius, nei nusivylusioms šeimininkėms klausyti,  ką apie keptą vištą mano hip-hoperis.

– Koks būtų didžiausias pasiekimas tau, kaip muzikantui?

– Na, vienos svajonės arčiau žemės, kitos iš astronomijos srities. Aš niekada negalvojau, kad mano kūryba skambės radio eteryje ar ją rodys televizija. Dabar bijau garsiai svajoti, bet jei turėčiau „one shot one opportunity“ (vieną šūvį, vieną galimybę), tai rinkčiausi headline’int (būti pagrindiniu atlikėju) „Glastonbury“ festivaly.

Comento.lt

Komentuoti

PALIK KOMENTARĄ

Please enter your comment!
Please enter your name here