Pyragų dieną Alytaus rajone – pagalba Edgarui judėti savarankiškai

Alytaus rajono savivaldybėje jau tradicija tapo Pyragų dieną skirti tiems, kuriems reikia pagalbos ir paramos. Šiemet surinktos lėšos skirtos rajono gyventojui Edgarui Kazlauskui iš Simno, kuriam negalia – ne kliūtis gyventi savarankiškai, džiaugtis tuo, ką turi, ir net kepti pyragus.

Savivaldybės, seniūnijų, Šeimos pagalbos centro administracijos, Visuomenės sveikatos biuro darbuotojai suaukojo net 870 eurų, kuriuos skyrė Edgarui, kad jis galėtų padengti dalį paskolos už elektrinį neįgaliojo vežimėlį. 39-erių vyras jį įsigijo, kad galėtų judėti savarankiškiau. Itin kuklus Edgaras sako, jog jam nieko netrūksta – tik sveikatos – ir neprašo nei papildomos paramos, nei užuojautos.

Pyragų dienos proga surinktas lėšas Edgarui nuvežė rajono merė Rasa Vitkauskienė.

„Pyragų diena mūsų savivaldybėje – tai ne tik saldūs kepiniai, bet ir geri darbai. Kai dalijamės gerumu, stiprėja visa bendruomenė. Edgaro istorija primena, kad stiprybė slypi kasdienybėje, o noras gyventi savarankiškai įkvepia ir mus visus. Džiaugiamės galėdami prisidėti bent maža dalele prie jo gerovės. Esu dėkinga visiems, kurie prisideda prie tokių žmonių kaip Edgaras gyvenimo kokybės gerinimo“, – sako Alytaus rajono savivaldybės merė Rasa Vitkauskienė.

Edgaras patyrė sunkią traumą būdamas trejų metų. Alytuje jis buvo partrenktas automobilio. Nors sužalojimai ir lūžiai ilgainiui sugijo, sveikatos problemos tuo nesibaigė. Po maždaug aštuonerių metų prasidėjo nauji negalavimai.

„Vieną dieną grįžau po mokyklos, atsiguliau pamiegoti ir pramiegojau tris paras. Tėvai sunerimo ir iškvietė greitąją“, – prisimena Edgaras. Gydytojai nustatė vandenligę – ant smegenų pradėjo kauptis skystis. Po galvos operacijos buvo pažeistas nervas, dėl ko pamažu vystėsi paralyžius, tačiau Edgaras vis tiek sugebėjo vaikščioti.

Prieš trejus metus vyriškiui teko dar vienas iššūkis – nukritęs namuose jis susilaužė kairės kojos šlaunikaulio galvutę. Po operacijos judėti tapo sunkiau, todėl jau dvejus metus jis naudojasi neįgaliojo vežimėliu.

Sprendimą pirkti elektrinį vežimėlį Edgaras ilgai svarstė, vertino savo finansines galimybes. Vis dėlto jį įsigijo, tikėdamasis ateityje savarankiškai išeiti į lauką ir pasivažinėti po miestelį.

Neįgaliojo vežimėlis kainavo 1200 eurų. Edgaras kas mėnesį moka apie 60 eurų lizingo įmoką, dėl ko tenka atsisakyti kai kurių norimų daiktų, skanesnio kąsnio. „Nusižiūrėjau pirkti kondicionierių, nes man šalta. Bet kol kas pinigėlių neatlieka, tai nelabai ir galiu sau to leisti“, – sako Edgaras.

„Vienintelę svajonę turiu – būti sveikas“, – sako Edgaras. Jis mankštinasi, mina dviratį, nors sunku judėti ir nevaldo kairės rankos. Vis dėlto vyras išlieka pozityvus ir besišypsantis. „Visą gyvenimą toks. Na gal jaunystėje buvau kiek kitoks. Dabar esu geraširdis, šviesus žmogus – bent jau man taip atrodo. Eisena ir judesiai pasikeitė, bet likau toks pats, koks buvau. Sunkumai žmogų sustiprina ir užgrūdina“, – sako E. Kazlauskas.

Nors Edgaras turi gausią šeimą, jis nusprendė gyventi savarankiškai. Vyras – trečias iš keturių vaikų: turi du brolius ir seserį. Vienas brolis ir sesuo gyvena užsienyje, o jauniausias brolis – netoliese. Šeima visada susitinka per Kalėdas, Velykas pas mamą, gyvenančią Miroslavo seniūnijoje. Edgaras neseniai neteko tėčio, ir su šia netektimi jam sunku susitaikyti.

Edgaras jau devynerius metus gyvena Simne, savivaldybės socialiniame būste. Iš namų išeina retai. „Kai būna šiltesnis oras ir pasitaiko, kas gali padėti man išeiti į lauką, tada ir išeinu“, – pasakoja jis. Edgarą lanko socialiniai ir lankomosios priežiūros darbuotojai, maltiečiai. Vyras džiaugiasi šiais susitikimais, bet jam patinka ir ramybė namuose, kurią dalijasi su savo katyte Pupa – dovana, gauta gimtadienio proga prieš beveik ketverius metus. „Katytė – visas mano gyvenimas“, – su šypsena sako Edgaras.

Edgaras leidžia laiką ramiai, bet ne nuobodžiai. Jis naudojasi planšete, šiek tiek žiūri televizorių, klauso muzikos, sportuoja, gamina maistą. „Mano diena labai aktyvi ir ji praeina greitai. Atsikeli – žiūrėk, jau reikia eiti miegoti“, – pasakoja Edgaras.

Vaikinas domisi politika, o labiausiai – gyvūnais. „Daugiausia apie kates. Pasižiūriu, ką jos mėgsta, kaip su jomis bendrauti, kaip glostyti, kad joms būtų gerai. Bet, žinoma, reikia dviejų rankų, o man užtenka ir vienos, antros nėra. Kartais norisi su kuo nors pasikalbėti. Tada pasikalbu. Vienas. Kaip sakoma, su protingiausiu žmogumi“, – su šypsena sako Edgaras.

Nepaisant sveikatos sunkumų Edgaras mokėsi keliose mokyklose, profesinėje mokykloje studijavo vizualinės reklamos gamintojo specialybę, tačiau šių mokslų nebaigė, nes mokyklos erdvėse buvo per sudėtinga judėti.

Edgarui patinka gaminasi maistą, ypač kepti pyragus – viena ranka nulupa ir supjausto obuolius, įmuša kiaušinius ir kitus produktus, viską plaka plaktuvu ir paruoštą tešlą įdeda į orkaitę.

Ketvirtadieniais Edgarui sriubos atveža maltiečiai. „Laukiu maltiečiu, bet sriubos ir pats išsiverdu, nes patinka pačiam gaminti“, – sako Edgaras. Idėjų patiekalams vaikinas ieško socialiniuose tinkluose, bet niekada jais visiškai nesivadovauja, visada pabaigoje prideda ką nors savo. „Galvoju kažką gal tobulo išrasiu“, – juokauja Edgaras.

Simno seniūnijos socialinio darbo organizatorė Edita Packevičienė sako, kad Edgaras – labai ramus, kuklus ir dvasiškai stiprus žmogus. „Jis nelinkęs skųstis ar prašyti – viską stengiasi spręsti pats. Kai prireikia, paskambina, pasitaria, bet niekada nereikalauja. Nors didžiąją laiko dalį praleidžia savo bute, jo pasaulėžiūra labai plati. Su juo įdomu kalbėtis – pokalbiai visada ilgi ir nuoširdūs“, – pasakoja ji.

Pasak socialinės darbuotojos, Edgaras atsakingai planuoja išlaidas, racionaliai vertina savo galimybes ir stengiasi išsiversti be pagalbos. „Jam daugiausia pagalbos reikia dėl judėjimo. Su kitais sunkumais jis puikiai susitvarko pats“, – sako E. Packevičienė.

Pasak jos, elektrinis vežimėlis Edgarui yra tikrai reikalingas, o papildoma parama galėtų būti labai naudinga. „Svarbiausia, kad jis neprašė, jog kas nors jį padovanotų ar nupirktų. Jis neprašo ir paramos paskolai išmokėti“, – sako ji. Vis dėlto, socialinės darbuotojos nuomone, parama leistų greičiau atsiskaityti už vežimėlį ir skirtų daugiau lėšų kitiems poreikiams. „Edgaras tikrai to vertas.“

Daugelį buities darbų Edgaras atlieka pats, jam talkina lankomosios priežiūros specialistai, socialinio darbo organizatoriai, namuose teikiamos ambulatorinės slaugos paslaugos.

Vyriškis vertina kaimynų gerumą, kurie pasisiūlo padėti ar išneša šiukšles. „Yra gerų žmonių“, – džiaugiasi Edgaras. Dėkingumo jis nestokoja ir seniūnijai. „Seniūnijos darbuotojos labai paslaugios, malonios, padeda“, – su šypsena pasakoja vyras.

Edgaras visuomet laukia maltiečių vizitų – ne tiek dėl atnešamos sriubos, kiek dėl galimybės pabendrauti. Pasak Simno ir Pivašiūnų maltiečių vadovės Laimos Žemaitienės, pirmą kartą eiti pas Edgarą buvo nedrąsu, nes buvo girdėjusi, kad jis kuklus ir užsisklendęs. „Bet mūsų draugystė užsimezgė iš pirmo karto, nes Edgaro viduje – kažkokia švies, šiluma, gerumas. Iš ties gera pas Edgarą nueiti. Niekada iš jo lūpų negirdėjau jokio priekaišto, nusiskundimo, kad jam sunku – nieko jis nekaltina. Atvirkščiai, labai kukliai ir paprastai, nedrąsiai paprašo, jei reikia kokios pagalbos“, – sako jau šešerius metus kartą per savaitę vyriškį aplankanti L. Žemaitienė.

Moteris rajone lanko apie keturiasdešimt žmonių. Šiemet minimi jubiliejiniai Vilties metai, ir ji Edgarą nominuotų vilties žmogumi. „Nes jis išties neša viltį, šviesą, gerumą, kurį beveik visada išsinešu. Tik stiprios dvasios žmonės gali paketi tokius gyvenimo išbandymus“, – sako maltietė.