Siekdama mažinti aplinkos taršą ir pagerinti gyvenamosios aplinkos oro kokybę, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija primena apie įsigaliojusius griežtus pokyčius. Nuo 2026 m. gegužės 1 d. didžiuosiuose šalies miestuose, įskaitant Alytų, bei populiariuose kurortuose pradėjo galioti draudimas buitiniam šildymui naudoti kietąjį iškastinį kurą.
Kadangi vasara – pats tinkamiausias metas atnaujinti šildymo sistemas prieš artėjantį šaltąjį sezoną, gyventojai raginami nelaukti paskutinės minutės ir iš anksto pasirūpinti aplinkai draugiškomis alternatyvomis.
Kur tiksliai galioja naujoji tvarka?
Griežti ribojimai taikomi ne visoje šalies teritorijoje, o išskirtose savivaldybėse – didžiuosiuose miestuose bei kurortinėse teritorijose, kur fiksuojama didžiausia kietųjų dalelių koncentracija ore.
Šis draudimas galioja:
- Didžiuosiuose miestuose: Alytuje, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
- Kurortuose bei kurortinėse teritorijose: Birštone, Druskininkuose, Neringoje ir Palangoje.
Kas pateko į „juodąjį sąrašą“, o kas išlieka leidžiama?
Šių vietovių gyventojams krosnyse, židiniuose, katiluose ar kituose buitiniuose šildymo įrenginiuose griežtai draudžiama deginti:
- Akmens anglį
- Lignitą (rudąją anglį)
- Durpes bei durpių briketus
Kas išlieka leidžiama?
Gyventojai, kurie vis dar naudojasi kietojo kuro šildymo sistemomis, gali būti ramūs dėl tradicinio kuro. Draudimas netaikomas švariam biokurui:
- Malkoms
- Medienos granulėms bei briketams
Aplinkosaugininkų patarimas: Nors malkomis šildytis leidžiama, rekomenduojama rinktis tik gerai išdžiovintą (ne drėgnesnę nei 20%) medieną. Drėgnos malkos išskiria kur kas daugiau suodžių bei kietųjų dalelių, o tai kenkia ne tik aplinkai, bet ir pačių gyventojų sveikatai bei kamino traukai.
Kontrolė ir tūkstantinės baudos: kas prižiūrės tvarką?
Draudimo laikymąsi Alytuje ir kituose miestuose aktyviai kontroliuoja savivaldybių administracijų pareigūnai (Viešosios tvarkos skyriaus specialistai). Jie turi teisę atlikti patikrinimus, tirti galimus pažeidimus bei surašyti administracinių nusižengimų protokolus.
Apie pastebėtus galimus pažeidimus (pavyzdžiui, iš kaimynų kamino rūkstančius tirštus juodus dūmus ar jaučiamą specifinį, aštrų deginamos anglies ar durpių kvapą) gyventojai kviečiami aktyviai pranešti savo miesto savivaldybei.
Numatytos nuobaudos už reikalavimų nepaisymą:
- Pirmą kartą užfiksavus pažeidimą, gyventojui gali būti pareikštas įspėjimas.
- Nepasitaisius ar nustačius pakartotinį pažeidimą, gresia piniginė bauda nuo 60 iki 300 eurų.
Kur ieškoti paramos šildymo sistemos keitimui?
Gyventojai, norintys pasikeisti senus, neefektyvius ir taršius kietojo kuro katilus į modernesnes technologijas, neturi visų išlaidų dengti patys. Šiuo tikslu verta pasinaudoti valstybės teikiama finansine parama.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) periodiškai skelbia kvietimus teikti paraiškas kompensacijoms gauti. Gyventojai gali gauti paramą, kuri padengia iki 50 proc. (ar net daugiau) išlaidų, keičiant senus katilus į:
- Efektyvius šilumos siurblius (pavyzdžiui, „oras–vanduo“);
- Modernius, sertifikuotus 5-osios klasės biokuro (malkinius ar granulinius) katilus;
- Jungiantis prie centralizuotų šilumos tinklų.
Dėl išsamesnės informacijos apie paramą ir galiojančius kvietimus gyventojai kviečiami apsilankyti
APVA interneto svetainėje arba kreiptis į savo savivaldybės ekologijos bei energetikos skyriaus specialistus.
Su pilnu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nutarimu ir išsamiu jo tekstu galite susipažinti oficialiame ministerijos pranešime.