Nuo teorijos iki žmogaus širdies: socialinis darbas mokomas ne tik iš vadovėlių

Socialinio darbo neįmanoma išmokti vien iš vadovėlio. Čia teorinės žinios nuolat siejamos su tikromis žmonių istorijomis, profesiniais sprendimais, klausimais ir patirtimis. Artėjant Socialinių darbuotojų dienai, Kauno kolegijos Alytaus fakulteto dėstytojai-praktikai kalba apie tai, kas svarbu rengiant būsimus socialinio darbo specialistus – ir kodėl auditorijoje svarbu ne tik mokyti, bet ir gebėti išgirsti studentą.

Socialinio darbo dėstytojas-praktikas Virginijus Tamulionis į auditoriją atsineša ne tik teorines žinias, bet ir profesinę patirtį – praktikoje kylančias situacijas, profesinius iššūkius, etines dilemas ir sprendimus, kurių ne visada galima rasti vadovėlyje.

„Jūs kartais klausiate: „Dėstytojau, kam mums teorijos, jei gyvenime viskas yra kitaip?“ Atsakymas paprastas – teorija yra jūsų žemėlapis, bet mano praktinės žinios yra jūsų batai. Be žemėlapio jūs pasiklysite svetimuose žmonių likimuose, o be batų – toli nenueisite“, – sako V. Tamulionis.

Dėstytojo-praktiko misiją jis mato ne kaip „sausų“ žinių perdavimą. Kalbėdamas apie krizines situacijas, etiką ar sudėtingus profesinius sprendimus, jis remiasi realia darbo patirtimi ir žmonių istorijomis.

Tai, kad auditorijoje jo laukia ne vien teorija ar atsakymai, kuriuos reikia išmokti. Čia svarbu klausti, diskutuoti, abejoti, atsinešti savo patirtį ir mokytis analizuoti realias situacijas. Dėstytojo užduotis – ne tik perduoti žinias, bet ir padėti studentui auginti savo, kaip būsimo specialisto, profesinę poziciją.

V. Tamulionis ypač akcentuoja refleksiją – gebėjimą ne tik veikti, bet ir suprasti, kodėl pasirenkamas vienas ar kitas sprendimas, reflektuoti savo emocijas ir jausmus.

„Empatija nėra tik jausmas. Tai profesionalus įrankis“, – pabrėžia dėstytojas, akcentuodamas, kad praktika padeda empatiją paversti veiksminga pagalba.

Ne mažiau svarbi, pasak jo, ir galimybė mokytis iš klaidų.

„Klaidos yra pamokos. Auditorijoje mes galime klysti saugiai. Čia mes nagrinėjame nesėkmingus atvejus, kad išėję į realią aplinką mokėtumėte apsaugoti tuos, kurie patys apsiginti negali.“

Kitą profesinės praktikos perspektyvą socialinio darbo studentams atveria Kristina Škarnulienė – dėstytoja-praktikė ir socialinių paslaugų įstaigos vadovė. Jos profesinė patirtis leidžia auditorijoje kalbėti ne tik apie pagalbą žmogui, bet ir apie sprendimų priėmimą, atsakomybę, komandinį darbą bei socialinių paslaugų organizavimą.

„Praktikoje labai greitai pamatai, kad socialiniam darbuotojui neužtenka vien gero noro padėti. Reikia profesinių žinių, gebėjimo priimti sprendimus, dirbti komandoje ir matyti ne tik žmogaus problemą, bet ir jo galimybes. Todėl studijų metu man svarbu skatinti studentus ne ieškoti vieno „teisingo“ atsakymo, o mokytis argumentuoti, reflektuoti ir prisiimti atsakomybę už savo profesinius sprendimus.“

Dėstytojas-praktikas gali atverti realaus profesinio darbo pasaulį, tačiau studentai į auditoriją taip pat neateina „tušti“. Jie atsineša savo gyvenimo ir darbo patirtį, klausimus, vertybes, abejones ir skirtingus požiūrius, todėl studijų procesas gali tapti erdve, kurioje žinios juda ne viena kryptimi.

Studento klausimas gali paskatinti dar kartą permąstyti įprastą profesinį sprendimą, patirtis gali padėti į situaciją pažvelgti iš kitos perspektyvos, o diskusija – priminti, kad socialiniame darbe žmogaus negalima sutalpinti į vieną teorinę schemą.

Mokyti būsimą socialinį darbuotoją reiškia ne tik kalbėti, bet ir klausytis; ne tik perduoti savo patirtį, bet ir palikti vietos studento klausimui, argumentui ir kitokiam požiūriui.

Šią mintį papildo ir V. Tamulionio požiūris į socialinio darbo esmę:

„Socialinis darbas – tai nuolatinis balansas tarp širdies ir profesinio bagažo. Tai gebėjimas matyti žmogų ten, kur kiti mato tik „problemą“ ar „atvejį“.“

Artėjanti Socialinių darbuotojų diena – proga padėkoti ne tik šiandien šį darbą dirbantiems specialistams, bet ir tiems, kurie profesinį kelią dar tik pradeda. Būsimo specialisto profesinė tapatybė auga ne tik iš vadovėlių ar dėstytojo patirties – ji formuojasi per studijas, profesinę praktiką, refleksiją, dialogą ir santykį su kitu žmogumi.

Socialinio darbo studijų programos koordinatorė Vilma Slavickienė profesinės dienos proga sveikina socialinio darbo bendruomenę – specialistus, absolventus ir savo profesinį kelią dar tik pradedančius studentus.

„Socialinių darbuotojų dienos proga norisi padėkoti tiems, kurie kasdien yra šalia žmogaus, kai jam labiausiai reikia pagalbos, palaikymo ar tiesiog būti išgirstam. O mūsų studentams linkiu drąsiai klausti, ieškoti, mokytis iš patirties ir nepamiršti, kad jų pasirinkta profesija prasideda nuo gebėjimo pamatyti žmogų. Didžiuojamės tais, kurie šį kelią jau pasirinko.“Socialinis darbas prasideda nuo žinių, tačiau jomis nesibaigia. Jis auga ten, kur teorija susitinka su praktika, profesinė atsakomybė – su empatija, o žmogus – su žmogumi.