Aplinkosaugininkės artimųjų paežerėje – neteisėtai išpjautos nendrės, direkcijoje pradėtas vidinis patikrinimas

Į UNESCO pasaulio biosferos rezervatų sąrašą įtrauktas Žuvinto rezervatas, priklausantis Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai, sulaukė Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnų dėmesio. Kilo įtarimas, kad direkcijos technika, pirkta už Europos Sąjungos lėšas, buvo panaudota nendrėms pjauti privačioje valdoje neturint tam reikalingo leidimo.

Registrų centro duomenys, su kuriais susipažino Alytausgidas.lt redakcija, rodo, kad sklypas prie Giluičio ežero priklauso Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Veisiejų regioninio parko grupės patarėjos Aistės Balevičiūtės artimiesiems.

Istorija prasidėjo dar rugpjūtį, kai vietos gyventojai pastebėjo, jog prie Giluičio ežero, į aplinkosaugininkės artimiesiems priklausančią paežerę, atvyko direkcijos visureigis „Nissan“. Jis tempė priekabą su unikalia, Švedijoje pagaminta amfibija „Truxor T40“, kurios vertė viršija 100 tūkst. eurų. Į vandenį nuleista technika ėmėsi darbo, o apie tai gyventojai informavo Alytaus aplinkosaugos departamentą. Atvykę pareigūnai nurodė darbus nutraukti ir surašė du administracinių nusižengimų protokolus.

„Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai užfiksavo du aplinkosauginius pažeidimus. Darbus organizavusiam asmeniui surašytas protokolas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 7 dalį („Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyto leidimo arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų“) ir 256 straipsnio 5 dalį („Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas pažeidžiant šiose teritorijose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas“)“, – portalą Alytausgidas.lt informavo Aplinkos apsaugos departamentas.

Atsakomybė už gamtai padarytą žalą teko ne nendres pjovusiems rezervato darbuotojams, o sklypo savininkams – aplinkosaugininkės artimiesiems. Jiems skirta 805 eurų bauda, su kuria jie sutiko ir ją sumokėjo.

Žuvinto biosferos rezervato grupės patarėjo Tomo Pikūno teigimu, leidimais turėjo pasirūpinti pats užsakovas, o direkcijos darbuotojai jų tikrinti neprivalo. Jis negalėjo patvirtinti, kad technika dirbo kolegės artimųjų sklype, teigdamas, jog tokia informacija nerenkama. Įstaiga taip pat neatskleidžia, kiek sutarčių yra sudariusi su privačių sklypų savininkais dėl ES lėšomis pirktos amfibijos panaudojimo.

T. Pikūnas pateikė išsamų raštišką komentarą: „Leidimų ar kitų dokumentų patikros, teikdami mokamas paslaugas (tame tarpe ir teritorijos tvarkymo ar priežiūros darbų) neatliekame – tai yra mokamas paslaugas užsakančio asmens atsakomybė. [...] Vandens augalijos šienavimas (nendrių kirtimo darbai) pagal galiojančius teisės aktus nėra draudžiama veikla. [...] Tvarkomos teritorijos plotas nebuvo matuojamas, nes mokamos paslaugos apmokestinamos pagal faktiškai išdirbtą valandų skaičių. Vizualiai buvo šienaujamos fragmentiškai augusios nendrės, maždaug 10 arų plote. Darbai truko dvi valandas, už paslaugą pagal patvirtintą įkainį (50 Eur už valandą) direkcijai buvo sumokėta 100 Eur. [...] Neturime informacijos apie objekto, prie kurio buvo atliekami darbai, savininką ar jo galimus ryšius su mūsų direkcijos darbuotojais. Naudota technika – vandens augmenijos kirtimo mašina TRUXOR T40 – įsigyta iš Europos Sąjungos projekto lėšų, mašinos likutinė vertė 13 333,88 Eur. Direkcija turi teisę šią techniką naudoti teikiant mokamas paslaugas. [...] Nurodyti darbai buvo vykdomi ne privačiame sklype, o viešoje teritorijoje – Giluičio ežero akvatorijoje, privataus asmens užsakymu.“

Amfibija buvo nupirkta 2016 m., aplinkos ministrui patvirtinus Žuvinto ežero ir pakrančių gamtotvarkos planą. Ši technika skirta sparčiai augančiam ir dumblėjančiam ežerui tvarkyti.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Agnė Jasinavičiūtė paaiškino, kad ES lėšomis pirkta įranga, teikiant mokamas paslaugas, buvo naudota teisėtai. „Tai yra viena iš galimybių papildomai užsidirbti, nes vien valstybės skiriamo finansavimo ne visuomet pakanka veiklai užtikrinti“, – teigė ji.

Tačiau direkcijos pateikta versija kelia abejonių. Palydovinės nuotraukos rodo, kad galėjo būti iškirsta net iki pusės hektaro nendrių, o vietos gyventojai tvirtina, kad amfibija dirbo ne dvi, o penkias valandas. Dėl šio įvykio Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijoje pradėtas vidinis patikrinimas.